Pirmadienį Vilniuje įvyko jau 20-asis Lietuvos-Vokietijos forumas, skirtas stiprinti Lietuvos ir Vokietijos regionų bendradarbiavimą bei plėtoti glaudesnius šių dviejų šalių santykius. Ypatingas dėmesys skirtas strateginio saugumo temai ir Europos atsparumo skatinimui, taip pat pasiruošimui šalyje dislokuoti Vokietijos brigados pajėgas.
„Dvišaliu lygmeniu pradėjome įgyvendinti didžiausią bendrą projektą – turime paruošti visą infrastruktūrą, institucijas bei visuomenę naujam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje. Į šį procesą turės įsitraukti visos ministerijos, nes tik kalbėdami apie detales matome projekto mastą – nuo švietimo sistemos iki socialinės apsaugos, gyvenamosios infrastruktūros užtikrinimo ir kitų šio didžiulio projekto dalių. Nuo pat pradžių žinojome, kad mūsų šalims tik daugės priežasčių bendradarbiauti“, – renginyje kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Šalių santykiai – kaip niekada geri
Lietuvoje jau dislokuoti pirmieji Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados, kurios pilnas perkėlimas į šalį numatytas 2027 m., kariai. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Conerlius Zimmermannas pažymėjo, kad Lietuvos ir Vokietijos dvišaliai santykiai šiuo metu yra kaip niekada geri, tačiau „aukščiausias taškas“ dar nepasiektas.
„Tai ne trumpos distancijos bėgimas, o maratonas. Visuomenei turime parodyti perspektyvą, paaiškinti, kad ne tik imamės lyderystės, bet ir pasieksime užsibrėžtų tikslų. Laisvė yra Europos pamatas, tačiau ne visi vokiečiai supranta, kad ji nėra nemokama. Šiuo požiūriu esu labai sužavėtas tuo, ką matau Lietuvoje. Galime pasimokyti iš Baltijos šalių stiprybės, kai šalys, susidūrusios su didžiule grėsme, nesėdi ir nelaukia, nepasiduoda baimei“, – kalbėjo ambasadorius.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas atkreipė dėmesį į tai, kad bendradarbiavimas tarp Vokietijos ir Lietuvos yra pagrįstas bendromis vertybėmis, bei padėkojo Vokietijai už jos indėlį į Lietuvos ir viso Rytų flango saugumą.
„Dedame dideles pastangas, kad Vokietijos nuolatinė brigada turėtų visas reikalingas sąlygas įsikurti Lietuvoje. Dėl to mūsų įsipareigojimai gynybai, ypač finansiniai, skiriant bent 5 proc. nuo BVP šalies saugumui, yra labai svarbūs tiek mums, tiek visam regionui. Taip sudarome galimybes pasiekti užsibrėžtus NATO tikslus ir stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą“, – teigė J. Olekas.
Pasak asociacijos „Lietuvos-Vokietijos forumas“ pirmininkės dr. prof. Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės, Vokietijos brigados buvimas šalyje šiandien tapo realiu dviejų valstybių teisinės partnerystės ir Europos saugumo bendradarbiavimo rezultatu.
„Šalia gynybinio bendradarbiavimo vis svarbesni tampa ir kiti strateginio saugumo elementai, pavyzdžiui, dvišalių ekonominių galių stiprinimas, teisės viršenybės įtvirtinimas, kalbinių bei kultūrinių dimensijų plėtra. Šie aspektai kuria vadinamąsias „minkštąsias kompetencijas“ – atsparumo išorinėms grėsmėms pagrindus“, – sakė J. Paužaitė-Kulvinskienė.
Ragina plėsti Europos bendradarbiavimą
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad „Lietuvos-Vokietijos forumas“ stipriai prisidėjo prie dabartinės šių šalių strateginės partnerystės ir lyderystės užsienio, saugumo, gynybos klausimais.
„Tai suteikia viltį, kad mūsų ryžtas priešintis agresoriui ir visomis priemonėmis saugoti mūsų laisvę vis labiau taps ne tik mūsų regiono bei NATO, bet ir viena svarbiausių ES veikimo krypčių“, – teigė parlamentaras.
Vis dėlto, nors Europos vertybės išlieka tvirtos ir atsparios, o iš jų galima semtis stiprybės susiduriant su priešiškų jėgų spaudimu, Europai reikia dar labiau stiprinti tarpusavio ryšius ir sutelkti pastangas būsimų iššūkių sprendimui, pridūrė Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Lietuvos-Vokietijos forumas – puikus įdirbis, atspindintis dviejų valstybių bendradarbiavimą, jau davusį apčiuopiamų rezultatų ir, esu tikra, duos jų ateityje. Ypač vertinu vienijimosi ir bendradarbiavimo svarbą tarp Europos demokratijų, tačiau turime suvokti, kad veiksmingai dirbti kartu nepavyks, jei patys stovėsime ant nestabilaus pagrindo, todėl būtina jį saugoti, o tam reikia visų mūsų įsitraukimo“, – teigė ji.
Mini forumo 20-metį
2005 m., Lietuvai jau įžengus į Europos Sąjungą ir NATO, pradėta ryšių su Vokietija stiprinimo iniciatyva tapo svarbiu abiejų šalių bendradarbiavimo pagrindu. Tuomet įkurtas Lietuvos-Vokietijos forumas nuo pat pradžių veikė kaip platforma, jungianti verslo, kultūros ir švietimo bendruomenes, siekiančias glaudesnės partnerystės ir gilesnio tarpusavio supratimo.
Šių metų renginio tema – vieninga partnerystė, Europos saugumas, atsparumas ir bendra kryptis, leidžianti Europai kalbėti vienu balsu – tapo pagrindu diskusijoms, kurios dar kartą parodė abiejų šalių pasiryžimą bendradarbiauti ir kartu spręsti šiandienos iššūkius.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
