Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 15 dieną pareiškė, kad Europos Sąjunga turės dar kartą padidinti Ukrainai skiriamas lėšas. Pasak jo, tai būtina siekiant padėti šaliai išgyventi artėjančią žiemą, užtikrinti paramą 2027 metais ir užpildyti didėjančią finansavimo spragą.
ES lyderiai vertina Ukrainos poreikius prieš žiemą
F. Merzas kalbėjo Briuselyje prasidedant spalio 15–16 dienomis vykstančiam Europos Vadovų Tarybos – ES valstybių ir vyriausybių vadovų – susitikimui. Jame svarstomas Bendrijos 2028–2034 metų biudžetas ir tolesnė parama Ukrainai.
„Privalome padaryti viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai išgyventi žiemą, taip pat padėti ir kitais metais“, – sakė Vokietijos kancleris.
Oficialioje susitikimo darbotvarkėje taip pat numatyta įvertinti Ukrainos kritinės infrastruktūros operacinius poreikius prieš žiemą. Rusijai intensyvinant Ukrainos miestų bombardavimą, šalies institucijos perspėja apie papildomą žalą ekonomikai ir augančius finansavimo poreikius.
„Turėsime vėl padidinti šias lėšas, kad iš tikrųjų užtikrintume tvarią pagalbą Ukrainai“, – teigė F. Merzas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į Belgijos sostinę turėtų atvykti penktadienį, spalio 16 dieną. Viena pagrindinių tos dienos derybų temų bus Ukrainos finansavimo poreikiai 2027 metais.
Įtampa su Vašingtonu apsunkina Kyjivo padėtį
V. Zelenskio vizitas rengiamas paaštrėjus jo santykiams su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. JAV vadovas sudarė susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo, o V. Zelenskis šį žingsnį kritikavo ir sakė besijaučiantis išduotas.
Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad Kyjivas negavo įprastų Vakarų žvalgybos duomenų apie Rusijos balistinių raketų smūgius ir susidūrė su palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ naudojimo apribojimais. D. Trumpas neigė, kad JAV nutraukė dalijimąsi žvalgybos informacija.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas paragino Europos valstybes sustiprinti paramą Ukrainai. Pasak jo, sąjungininkės turi stovėti petys į petį su ukrainiečiais ir užtikrinti, kad jie galėtų laimėti karą.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas savo ruožtu palaikė Ukrainos teisę atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nepaisant JAV spaudimo tokius smūgius nutraukti.
Spalio 15 dieną V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Kremlius tvirtino, kad šios atakos iš tiesų nebuvo nutrūkusios. Nepriklausomai patikrinti abiejų kariaujančių šalių teiginių nepavyko.
Finansavimo spraga grąžina įšaldyto Rusijos turto klausimą
ES yra patvirtinusi Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 metams. Orientaciniai 30 mlrd. eurų skirti ekonominei, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai.
Spalio 14 dienos duomenimis, iš šios sumos jau buvo išmokėta 19,8 mlrd. eurų: 15,8 mlrd. eurų skirta gynybos pirkimams, 3,2 mlrd. eurų – makrofinansinei paramai, o dar 800 mln. eurų pervesta per Ukrainos priemonę – specialią ES finansavimo programą.
Vis dėlto Ukrainos institucijos perspėjo, kad dėl Rusijos smūgių ekonomikai padarytos žalos papildomai reikės dar dešimčių milijardų eurų. V. Zelenskis buvo nurodęs 27 mlrd. JAV dolerių, arba 23,1 mlrd. eurų, Ukrainos gynybos ministerijos finansavimo spragą ir prašė paankstinti dalį 2027 metams numatytos ES paskolos.
Europos Komisija į šį prašymą reagavo atsargiai. ES vykdomoji institucija nurodė kartu su Kyjivu skaičiuojanti tikslią sumą, kurios Ukrainai reikės kitais metais.
Naujos finansinės paramos paieškos atnaujino diskusijas dėl maždaug 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, įšaldyto ES pritaikius sankcijas. Didžioji šio turto dalis laikoma Belgijoje, kurios vyriausybė priešinasi jo panaudojimui, baimindamasi teisinių ir finansinių padarinių.
F. Merzas taip pat atmetė JAV siūlymą dalį Europoje įšaldyto Rusijos turto perduoti Vašingtono prižiūrimai struktūrai. Kancleris pabrėžė, kad turtas įšaldytas Europoje, todėl dėl šių lėšų turi spręsti pati Europa.
