Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį, spalio 4 dieną, su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą ir paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą. „Dar kartą kreipiuosi į Rusijos prezidentą: baikite šį beprasmį karą“, – pareiškė kancleris, kartu pažadėjęs tolesnę Vokietijos paramą Ukrainai.
F. Merzas aplankė Rusijos drono apgadintą pastatą
F. Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Kyjivo centre esančiame Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos prezidiumo pastate. Rugsėjo 28 dieną į jį smogė reaktyvinis Rusijos dronas – žuvo du žmonės, o viršutinius pastato aukštus apėmė gaisras.
Kancleris pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi kalbėtis apie karo pabaigą, tačiau pirmiausia turi nutilti ginklai. Rusijos atakas prieš Ukrainos civilius jis pavadino kasdieniais karo nusikaltimais.
Atvykęs į Kyjivą F. Merzas taip pat perspėjo, kad nesustabdžius Rusijos jos karo mašina anksčiau ar vėliau atsisuks prieš Vokietiją ir kitus europiečius.
Kanclerį lydėjo Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministrė Katherina Reiche bei gynybos ir energetikos bendrovių delegacija. Joje buvo „Siemens Energy“, karinės elektronikos gamintojos „Hensoldt“, ginkluotės bendrovės „Diehl Defence“ ir dronų gamintojos „Quantum Systems“ vadovų.
Berlynas skirs daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų
Vokietija paskelbė daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų vertės paramos paketą Ukrainai. Apie 1 mlrd. eurų numatyta karinei pagalbai, dar maždaug 350 mln. eurų – šalies energetikos sektoriui.
Karinės paramos milijardas bus paimtas iš jau patvirtintų Vokietijos biudžeto lėšų. Pakete numatyti tolimojo nuotolio smogiamieji ginklai, koviniai dronai ir palydovinės technologijos. F. Merzo teigimu, ši ginkluotė padės Ukrainai smogti Rusijos paleidimo aikštelėms.
Vokietijos vyriausybės šaltiniai nurodė, kad Ukrainos kariuomenei bus perduota tūkstančiai dronų perėmėjų. Vokietijos visuomeninis transliuotojas ARD pranešė, jog kalbama apie daugiau kaip 15 tūkst. tokių aparatų.
Viena svarbiausių susitarimo dalių – Vokietijoje ir Ukrainoje kartu gaminti perėmėjus, skirtus greitaeigiams reaktyviniams Rusijos dronams naikinti. Abi šalys taip pat planuoja bendrai kurti ir gaminti raketas, galinčias pasiekti taikinius daugiau kaip už 1 000 kilometrų.
V. Zelenskis paskelbė, kad per vizitą buvo pasirašyta 15 susitarimų, kurių bendra vertė viršija 8,5 mlrd. eurų. Dauguma jų susiję su saugumu, ginklų gamyba ir pirkimu bei kovos su dronais pajėgumų plėtra.
Energetikai skirti 350 mln. eurų bus naudojami generatoriams ir pastotėms įsigyti, taip pat Rusijos apgadintoms elektrinėms remontuoti ir atkurti.
Kyjive aidėjo perspėjimai apie dronų pavojų
F. Merzo vizitas vyko sustiprintomis saugumo sąlygomis. Kyjive ne kartą skelbti perspėjimai apie dronų pavojų, o miesto duomenimis, spalio 4-osios rytą oro pavojus kelis kartus paskelbtas jau nuo 00.51 val. Maskva dar spalio 3 dieną buvo perspėjusi dėl kelionių į Ukrainos sostinę.
Spalio 4 dieną Rusijos smūgis apgadino Šiaurinio tilto per Dniepro upę važiuojamąją dalį ir šilumos trasą, buvo sužeisti du žmonės. Dėl pažeidimo dalyje Kyjivo Desniansko rajono laikinai nutrūko karšto vandens tiekimas.
Pastarosiomis dienomis Rusijos smūgiai buvo nukreipti į Kyjivo tiltus, energetikos infrastruktūrą ir kitus civilinius objektus. Dėl atakų visiškai arba iš dalies uždaryti trys iš šešių Ukrainos sostinės kelių tiltų.
Rusijos gynybos ministerija spalio 4 dieną pareiškė intensyvinsianti smūgius Ukrainos karinės pramonės objektams ir su jais susijusiai infrastruktūrai. Maskva tai susiejo su V. Zelenskio pažadu stiprinti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Per spaudos konferenciją V. Zelenskis taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė iki spalio pabaigos surengti Ukrainos, Rusijos ir JAV techninio lygio susitikimą, galbūt Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pasak prezidento, Kyjivas sutiko dalyvauti ir laukia Maskvos atsakymo.
