Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje sekmadienį, rugsėjo 6-ąją, vyksta regiono parlamento rinkimai, galintys pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo atvesti kraštutinės dešinės partiją į vienos šalies žemės valdžią. Prieš balsavimą „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) apklausose užtikrintai lenkė visus konkurentus, tačiau jai dar nėra garantuota mandatų dauguma.
AfD nuo CDU atitrūko apie 20 punktų
Rinkimų išvakarėse apklausos AfD skyrė 42–43 proc. balsų – maždaug 20 procentinių punktų daugiau negu artimiausiai varžovei, centro dešiniajai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU).
Rugpjūčio 24–25 dienomis atliktoje „Infratest dimap“ apklausoje AfD palaikė 42 proc. respondentų, CDU – 22 proc., Kairiųjų partiją – 11 proc., Socialdemokratų partiją (SPD) – 8 proc., o žaliuosius – 6 procentai. Laisvoji demokratų partija (FDP) ir Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW) neperžengė patekimui į parlamentą būtinos 5 proc. ribos.
Vokietijos visuomeninis transliuotojas WDR pabrėžė, kad 1 511 rinkėjų apklausa tėra politinių nuotaikų momentinė nuotrauka, o ne rinkimų rezultato prognozė. Be to, 11 proc. apklaustųjų nurodė dar galintys pakeisti savo pasirinkimą.
Vis dėlto AfD palaikymo augimas yra ryškus: per 2021 metų Saksonijos-Anhalto rinkimus CDU surinko 37,1 proc., o AfD – 20,8 proc. balsų. Taigi dabartinės apklausos rodė, kad parama AfD per penkerius metus galėjo beveik padvigubėti.
Maždaug 2,1 mln. gyventojų turinčiai Saksonijai-Anhaltui CDU vadovauja nuo 2002 metų. Šįkart balsuoti pakviesta apie 1,7 mln. žmonių. Rinkimų apylinkės veikia nuo 8 iki 18 valandos, o pirmoji rezultatų projekcija numatyta 18 valandą.
Valdžios klausimą gali nulemti 5 proc. slenkstis
Net ir surinkusi daugiau kaip 40 proc. balsų AfD nebūtinai gaus absoliučią daugumą žemės parlamente. Mandatų pasiskirstymui ypač svarbu, ar SPD, žalieji ir kitos mažesnės partijos peržengs 5 proc. slenkstį.
Kitos pagrindinės Vokietijos partijos atsisako bendradarbiauti su AfD, todėl neturėdama absoliučios daugumos ji sunkiai rastų koalicijos partnerį. Dėl to įspūdinga persvara apklausose savaime dar neužtikrina, kad partija perims Saksonijos-Anhalto vyriausybės kontrolę.
AfD padalinį šioje žemėje už vidaus konstitucinės santvarkos apsaugą atsakinga regiono tarnyba laiko patvirtintai dešiniuoju ekstremistiniu. Pati partija kategoriškai atmeta kaltinimus ekstremizmu.
AfD kandidatas į Saksonijos-Anhalto ministro pirmininko pareigas, 35 metų Ulrichas Siegmundas, rinkimus pavadino „istorine galimybe“. „Čia mes rašysime istoriją“, – skelbė jis.
CDU kandidatas ir dabartinis žemės ministras pirmininkas Svenas Schulze perspėjo, kad AfD valdžia Saksonijai-Anhaltui reikštų izoliaciją. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokią valdžią pavadino ekonominiu įvarčiu į savo vartus.
AfD žada keisti migracijos, kultūros ir švietimo politiką
Tarp svarbiausių savo prioritetų U. Siegmundas įvardijo neteisėtai Vokietijoje esančių žmonių deportavimo kampaniją. Jis taip pat siektų pradėti procesą, per kurį Saksonija-Anhaltas pasitrauktų iš regioninio visuomeninio transliuotojo.
AfD planai apima ir energetiką, santykius su Rusija bei paramą Ukrainai. Partija priešinasi tam, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami Ukrainai, ir žada siekti sankcijų Rusijai panaikinimo. Tačiau vienos Vokietijos žemės vyriausybė pati negali nuspręsti šių federalinio ir tarptautinio lygmens klausimų.
Kultūros srityje AfD siūlo valstybės lėšomis remti tik tas įstaigas, kurios prisideda prie „vokiškos tapatybės stiprinimo“. Partijos kultūros politikos atstovas Hansas-Thomas Tillschneideris pareiškė, kad vien kultūros įstaigos įsipareigojimo Vokietijos Konstitucijai nepakanka.
Partijos programoje taip pat kritikuojamas Saksonijoje-Anhalte atsiradęs Bauhauzo meno, architektūros ir dizaino judėjimas. AfD siūlo žemės šūkį „Mąstyk moderniai“ pakeisti į „Mąstyk vokiškai“. U. Siegmundas vėliau aiškino, kad problema esąs ne pats Bauhauzas, o Saksonijos-Anhalto kultūros ir istorijos susiaurinimas iki šio judėjimo. Vokietijos kultūros ministras Wolframas Weimeris savo ruožtu pažadėjo išsaugoti federalinį Bauhauzo fondo finansavimą.
Švietimo politikoje AfD siūlo, kad gimnazijose mokytųsi tik 25 proc. vienos kartos mokinių, o vadovėlius centralizuotai parinktų žemės valdžia. Partija taip pat norėtų suteikti tėvams teisę mokyti vaikus namuose.
