Prestižinė leidykla „Palgrave Macmillan“, priklausanti tarptautinei leidybos grupei „Springer Nature“, nusikaltimų prevencijai ir saugumo valdymui skirtoje serijoje „Crime Prevention and Security Management“ išleido Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų parengtą kolektyvinę monografiją „Understanding Crime Control and Punishment in Lithuania: A Punitive Society?“ („Apmąstant nusikaltimų kontrolę ir bausmes Lietuvoje: baudžiančioji visuomenė?“).
Knygos moksliniai redaktoriai – VU Filosofijos fakulteto (FsF) Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros prof. Aleksandras Dobryninas ir doc. Simonas Nikartas.
Idėja parašyti monografiją, vienijančią Kriminologijos katedros narių tiriamuosius interesus ir pristatančią jų mokslinius įdirbius, gimė vykdant metodologinius seminarus VU FsF Kriminologijos katedroje 2022–2024 m. Knygos tema pasirinkta siekiant kompleksiškai atskleisti baudžiamumo ir nusikaltimų kontrolės procesus Lietuvos visuomenėje. Didžiąją dalį monografijos autorių sudaro šios katedros tyrėjai, taip pat psichologijos ir sociologijos mokslininkai, savo darbuose nagrinėjantys kriminologijos, baudžiamosios politikos ir socialinės kontrolės temas.
Monografijoje analizuojama, ar šiuolaikinę Lietuvą galima laikyti baudžiančiąja (angl. punitive) visuomene ir kaip nusikaltimų kontrolės bei bausmių praktikos veikia demokratinėje valstybėje, turinčioje totalitarinio režimo patirties. Knygoje nuosekliai nagrinėjama Lietuvos baudžiamosios justicijos raida nuo sovietinio laikotarpio iki šių dienų, ypatingą dėmesį skiriant visuomenės baudžiamosioms nuostatoms ir jų formavimosi procesams, baudžiamosios justicijos selektyvumo problemoms bei instituciniam baudžiamumui.
Leidinys remiasi klasikinių ir šiuolaikinių kriminologijos bei socialinės teorijos autorių – Michelio Foucault, Davido Garlando, Émile’io Durkheimo, Loïco Wacquant’o ir kitų mokslininkų – idėjomis, kurios taikomos šiuolaikinės Lietuvos situacijos analizei, naudojant kiekybinius ir kokybinius tyrimų metodus.
Knygoje nagrinėjamos tokios temos kaip visuomenės baudžiamosios nuostatos ir jų psichologiniai, socialiniai bei kultūriniai pagrindai, selektyvus baudžiamosios justicijos poveikis skirtingoms socialinėms grupėms, mirties bausmės panaikinimo Lietuvoje procesas ir jo reikšmė baudžiamosios politikos transformacijoms, narkotikų politikos, lyčių, socialinės atskirties ir medijų sąsajos su baudžiamumu, įkalinimo, probacijos ir elektroninio stebėjimo praktikos Lietuvoje, nusikaltimų prevencijos ir nukentėjusiųjų pagalbos sistemos raida.
Monografija gali sudominti kriminologijos, sociologijos, teisės, psichologijos, viešosios politikos ir socialinio darbo tyrėjus bei studentus, taip pat baudžiamosios justicijos praktikus, politikos formuotojus ir visus, besidominčius bausmių kultūra, nusikaltimų kontrole, žmogaus teisėmis ir demokratijos kokybe.
Leidinys svarbus ne tik Lietuvos, bet ir platesniam tarptautiniam kontekstui – jis prisideda prie lyginamųjų Vidurio ir Rytų Europos šalių baudžiamosios justicijos politikos tyrimų ir siūlo kritinį požiūrį į baudžiamumo ir demokratinių vertybių santykį.
