Europos vyno pramonė susiduria su iššūkiais: prognozuojamas mažesnis derlius.
Europos Sąjungos vyno rinka išgyvena sunkų laikotarpį, nes 2024 m. vyno gamyba sumažėjo 3 proc. ir siekia apie 144 mln. hektolitrų (Mhl). Tai lėmė nenuspėjami orai, pranešė Copa – Cogeca.
Lietuvos Žemės ūkio rūmų atstovai atkreipia dėmesį, kad Ispanijos vyno gamybos augimas iš dalies kompensavo nuosmukį Prancūzijoje. Tačiau bendras ES šalių rezultatas yra 10 proc. mažesnis nei pastarųjų penkerių metų vidurkis. Tai rodo nuolatinius sunkumus, su kuriais susiduria vyno sektorius, ypač dėl klimato sąlygų.
Italija išlieka didžiausia vyno gamintoja Europoje, šiemet pagaminusi apie 41 mln. hektolitrų (7 proc. daugiau). Ispanija užima antrą vietą su 38,1 mln. hektolitrų (17,6 proc. augimas). Prancūzija patyrė didelių nuostolių ir nukrito į trečią vietą, pagamindama 37,4 mln. hektolitrų (21,7 proc. mažiau). Vokietijoje gamyba sumažėjo 8,7 proc., Portugalijoje – 7,9 proc. Visi pagrindiniai gamintojai nepasiekia penkerių metų vidurkio ir toliau fiksuoja nuosmukį, lyginant su 2019 m. rezultatais.
Copa – Cogeca pabrėžia, kad nenuspėjami orai ir sausra neigiamai paveikė derlių. Nors augalų ligos kėlė mažiau problemų nei pernai, vandens trūkumas ypač paveikė pietinius Europos regionus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į išaugusias gamybos sąnaudas dėl brangstančių tiekimo grandinių, trąšų, dujų, stiklo ir transporto. Didėjančios palūkanų normos apsunkina gamintojų galimybes gauti kreditus. Mažėjant vidaus paklausai ir didėjant eksporto svarbai, būtinos skatinimo priemonės rinkos stabilumui užtikrinti.
Luca Rigotti, Copa – Cogeca Vyno darbo grupės pirmininkas, teigia, kad naujausi duomenys patvirtina rinkos tendencijas. „Europos vyno rinka išgyvena sudėtingą laikotarpį, o didelės gamybos sąnaudos ir tarptautinė dinamika daro didelę įtaką rinkai“.
Profesinių žemės ūkio organizacijų komitetas – Generalinė žemės ūkio kooperatyvų konfederacija yra COPA ir COGECA sąjunga, stipriausia Europos ūkininkų interesų grupė, įkurta 1962 m. Organizacija daugiausia dėmesio skiria bendrajai žemės ūkio politikai, maisto saugai, gyvūnų sveikatai, aplinkai, moksliniams tyrimams, inovacijoms ir prekybai.
