Seimo narių Daivos Ulbinaitės ir Paulės Kuzmickienės registruotam Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo projektui, kuriam po pateikimo Seime buvo pritarta vienbalsiai, Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą.
Projektu siekta sudaryti galimybę pritaikyto automobilio kompensaciją gauti ir tiems žmonėms su negalia, kurie patys negali vairuoti dėl savo būklės, taip pat spręsti situacijas, kai pritaikytas automobilis būtinas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, dėl ilgalaikio judėjimo funkcijos sutrikimo.
Vyriausybė nepritarė projektui, argumentuodama, kad kompensacija turėtų būti siejama su paties asmens galimybe vairuoti. Taip pat nurodyta, kad neįgaliems vairuoti asmenims jau egzistuoja kitos pagalbos priemonės: savivaldybių transporto paslaugos, individualios pagalbos išlaidų kompensacijos ir pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas.
Projekto iniciatorės teigia, kad Vyriausybės išvada rodo sistemos formalų kriterijų taikymą, ignoruojant realų žmonių gyvenimą. „Socialinį jautrumą deklaravusios Vyriausybės darbai rodo socialinį cinizmą“, – sakė Seimo narė Daiva Ulbinaitė, pabrėždama, kad judumas yra galimybė gyventi oriai, o ne tik laikyti vairą rankose.
Vyriausybės išvadoje taip pat nurodoma, kad siūlomi pakeitimai galėtų pareikalauti apie 11 mln. eurų per metus. Projekto iniciatorių nuomone, biudžeto klausimas svarbus, tačiau jis neturėtų automatiškai užkirsti kelio spręsti žmonių su negalia judumo problemas. Seimo narė D. Ulbinaitė vylėsi, kad kitų metų biudžete bus numatytos lėšos bent daliai šią pagalbą turinčių žmonių.
„Kai Vyriausybė sako, kad pakanka savivaldybių transporto ar pacientų pavėžėjimo, ji parodo, jog nesupranta, kaip iš tiesų gyvena šeimos“, – teigė Seimo narė Paulė Kuzmickienė. Ji pabrėžė, kad negalia neturi darbo valandų ir kasdienis gyvenimas sunkiai suderinamas su paslaugų grafikais. Pasak jos, Vyriausybė suskaičiavo išlaidas, bet nesuskaičiavo žmonių, kurie liks uždaryti namuose dėl judumo apribojimų.
Asociacijos „Maži žingsneliai“ atstovai patvirtino, kad pritaikytas automobilis šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, dažnai yra ne patogumo, o kasdienio išgyvenimo klausimas. Jie taip pat paneigė argumentą, kad papildomo darbo reikėtų valstybės institucijoms, ir pabrėžė, jog svarbiau spręsti, kodėl dalis neįgaliųjų ir jų šeimų lieka be realaus judumo sprendimo.
Projekto iniciatoriai įvardija, kad neprieinamas judumas šeimoms kainuoja prarastomis pajamomis, atsitraukimu iš darbo rinkos ir nuolatine organizacine našta. Jie priminė, kad Lietuva pagal žmonių su negalia skurdo rodiklius yra tarp blogiausiai atrodančių ES valstybių.
Tikimasi, kad Seime atsiras socialinio jautrumo nepraradusių politikų, kurie padės projektui būti priimtam, nepaisant neigiamos Vyriausybės išvados. Projekto iniciatorės planuoja pakviesti Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę į TS-LKD frakciją ir aptarti konkrečius sprendimus dėl neįgaliųjų judumo ir skurdo problemų. Įstatymo projekto svarstymas tęsis Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete.
