Akyse vykstant staigiam matymo pokyčiui – pavyzdžiui, žaibavimui, juodų taškelių, voratinklio, judančių šešėlių atsiradimui ar staigiai suprastėjus regai – tokius signalus reikia vertinti rimtai. Dažniausiai tai paprastas fiziologinis procesas, tačiau gali būti ir ženklas, kad reikalinga skubi oftalmologinė pagalba, kartais ir vitrektomijos operacija.
Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojo mikrochirurgo Arūno Miliausko, didžiąją akies dalį užima stiklakūnis – skaidrus gelis, sudarytas iš kolageno, hialurono rūgšties ir baltymų, bet 99 proc. tūrio užima vanduo.
„Vitrektomijos operacija gali būti atliekama gydant įvairius regėjimą trikdančius sutrikimus – nuo tinklainės pažeidimų ir kraujavimo į stiklakūnį iki natūralaus ar dirbtinio lęšio pasislinkimo, kitaip dislokacijos, bei kitų akių ligų“, – vardija mikrochirurgas.
Laikas yra svarbu
Pirmiausia visada yra atliekami išsamūs paciento regos tyrimai – įvertinama akies dugno, tinklainės, makulos, stiklakūnio būklė ir prireikus aptariamas gydymo planas.
„Skubus gydymas yra būtinas, kai nustatomas tinklainės plyšimas, atšokimas, neaiškios kilmės kraujavimas į stiklakūnį, taip pat piktybinė glaukoma, endoftalmitas, kiaurinis akies sužeidimas su vidiniu svetimkūniu. Šios būklės gali labai greitai, kartais net per kelias valandas, sukelti negrįžtamą regos praradimą“, – patirtimi dalijasi A. Miliauskas.
Anot specialisto, didžiausia rizika kyla tada, kai pacientas delsia kreiptis, nors simptomai akivaizdžiai progresuoja – pavyzdžiui, regėjimo lauke atsiranda užuolaida ar sparčiai blogėja regėjimas. Tokiais atvejais ir prarasta valanda gali lemti, kiek bus išsaugota rega
„Jeigu gydytojas nustato, kad simptomus sukėlė nepavojingas stiklakūnio atsiskyrimas be tinklainės pažeidimo, skubios intervencijos nereikia. Pacientui patariama nedelsiant kreiptis, jei simptomai sustiprėtų ar pasikeistų“, – teigia A. Miliauskas.
Operacija – efektyvi ir beskausmė
Vitrektomija trunka apie valandą ir atliekama taikant vietinę arba bendrąją nejautrą, todėl pacientas nejaučia skausmo. Chirurgas per mikroskopinius pjūvius pašalina pakitusį stiklakūnį, o prireikus – pakeičia lęšiuką ar pašalina vidines stiklakūnio tinklainės membranas.
„Po vitrektomijos operacijos akies vidus užpildomas specialiu skysčiu, dujomis arba silikono aliejumi, kad tinklainė išliktų reikiamoje padėtyje. Smulkūs pjūviai paprastai sugyja savaime arba užsiuvami tirpiais siūlais“, – teigia gydytojas.
A. Miliausko teigimu, pirmomis dienomis pacientas gali jausti lengvą diskomfortą ar jautrumą šviesai – tai normalu. Skiriami antibiotikų ir priešuždegiminiai lašai, o jei procedūros metu buvo naudotos dujos – gali būti rekomenduojama galvą laikyti tam tikroje padėtyje“, – aiškina gydytojas.
Regėjimas dažniausiai pradeda gerėti po kelių savaičių, o galutinį rezultatą galima vertinti po kelių mėnesių.
Delsti neverta – operacija kompensuojama
Nors vitrektomijos chirurgija šiandien lengvai prieinama, pasitaiko, kad pacientai delsia kreiptis dėl baimės ar finansinių priežasčių.
„Tinklainės ir stiklakūnio ligų gydyme svarbiausia – laikas ir paciento bendradarbiavimas. Pajutus pirmuosius simptomus nereikėtų laukti. Vitrektomijos operacija mūsų klinikoje yra kompensuojama Teritorinių ligonių kasų, todėl pacientui ji atliekama nemokamai“, – pabrėžia mikrochirurgas A. Miliauskas.
Jei pacientas laiku kreipiasi, laikosi gydytojo rekomendacijų ir reguliariai lankosi kontrolei, dažniausiai regėjimą pavyksta išsaugoti – o tai reiškia ir galimybę toliau džiaugtis aiškiu, kokybišku matymu.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
