Visuomenėje sklando mitai, kad augintinių, kurie beveik nepalieka namų, ženklinimas ir registravimas nėra būtinas. Dažnai girdima frazė: „Mano katė gyvena ant sofos ir niekada neišeina į lauką, kodėl aš turėčiau ją ženklinti ir registruoti?“ Tačiau ši procedūra yra itin svarbi, siekiant sugrąžinti gyvūną augintinį jo šeimininkui, jei šis pasimestų.
Net ir namuose laikoma katė gali netyčia ištrūkti į laiptinę ar lauką. Radus pasimetusį gyvūną, pirmiausia rekomenduojama jį nuvežti pas veterinarą, ženklintoją ar į artimiausią gyvūnų prieglaudą, kad būtų patikrintas mikroschemos buvimas. Tai padeda gyvūnui greičiau grįžti namo. Jei nėra galimybės laikinai globoti rastą gyvūną, reikia informuoti savivaldybės administraciją, kurioje jis rastas. Savivaldybė organizuos jo laikinąją globą. Per 2 savaites neatsiradus savininkui, gyvūnas atitenka globėjui, kuris toliau juo rūpinasi ir ieško naujo šeimininko.
Ženklinimas ir registravimas padeda mažinti ne tik bepriežiūrių, bet ir bešeimininkių gyvūnų skaičių. Kasmet į Lietuvos gyvūnų prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių, tačiau tik apie 15 proc. jų pavyksta grąžinti savininkams. Visų augintinių ženklinimas ir registravimas galėtų išspręsti bešeimininkių gyvūnų problemą.
Gyvūno tapatybės nustatymas pagal mikroschemos numerį ir duomenys Gyvūnų augintinių registre, augintinio pase bei kituose dokumentuose taip pat prisideda prie nelegalios gyvūnų prekybos ir kontrabandos mastų mažinimo.
Dažnai girdimas mitas, kad ženklinimo procedūra yra skausminga augintiniams, tačiau iš tiesų tai neskausminga ir greita procedūra. Ją atlieka veterinaras arba ženklintojas, turintis specialų mokymų baigimo pažymėjimą ir galintis prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro.
Šunys, katės ar šeškai turi būti paženklinti ir registruoti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Įsigijus jau paženklintą ir registruotą augintinį, reikia atnaujinti jo duomenis Gyvūnų augintinių registre.
Ženklinimas ir registravimas yra būtinas ir keliaujant su gyvūnais. Keliones palengvina turima skiepijimo nuo pasiutligės informacija. Gyvūnų viešbučiai paprastai nepriima neženklintų ir neregistruotų augintinių.
Dar vienas ženklinimo privalumas – galimybė naudotis šiuolaikiniais sprendimais, tokiais kaip išmanūs dubenėliai ar durų landos su mikroschemų skaitytuvais, kurios įleidžia tik konkretaus gyvūno mikroschemos numeriu identifikuotus augintinius.
Gyvūnų augintinių registro tvarkytojo VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centro“ tinklapyje, statistikos skiltyje „Gyvūnų augintinių registro sistemos statistika“, galima rasti metines ir mėnesines ataskaitas, sužinoti registruotų šunų, kačių ir šeškų skaičių kiekvienoje savivaldybėje.
2026 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo paženklinti ir registruoti 180 tūkst. kačių, 317 tūkst. šunų ir 538 šeškai. Pavasarį ir vasarą kas mėnesį registruojama nuo 5 iki 7 tūkstančių kačių, šunų ir šeškų, rudenį ir žiemą – apie 3 tūkstančius.
Registrui pranešama ir apie augintinio netektį, todėl registruojamų gyvūnų skaičius nuolat kinta. Daugiausiai naujų augintinių 2024 m. rugpjūtį registruota Vilniaus (622 katės, 358 šunys) ir Kauno (299 katės, 178 šunys) savivaldybėse. Mažiausiai naujų augintinių (iki 10 kačių ar šunų per mėnesį) registruota Druskininkų, Ignalinos, Kupiškio, Lazdijų, Neringos, Pagėgių, Pakruojo, Pasvalio, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Varėnos, Zarasų (katėms) bei Birštono, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių, Rietavo, Zarasų (šunims) savivaldybėse.
Savo laikomų augintinių duomenis visada galima pasitikrinti per Elektroninius valdžios vartus, prisijungus prie Gyvūnų augintinių registro. Dėl ženklinimo ir registravimo procedūrų bei duomenų keitimo visada galima kreiptis į veterinarijos gydytojus ar ženklintojus. Daugiau informacijos apie tai skelbiama Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse.
