Šiemet žiema jau priminė, kad didelis sniego kiekis ir šaltis gali kelti grėsmę gyventojų turtui, ypač individualiems namams ir smulkiems pastatams. Draudimo ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis nuostolių, patiriamų žiemą dėl sniego slėgio, yra prognozuojami ir jų galima išvengti laiku pasirūpinus sniego pašalinimu nuo pastatų stogų ir kitų paviršių.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo š.m. sausio 1 iki sausio 12 d. buvo registruota 120 kreipinių dėl nuostolių, patirtų dėl sniego slėgio. Šių nuostolių atlyginimui rezervuota suma viršijo 90 tūkst. eurų, ir prognozuojama, kad ji toliau augs. Bendrovės duomenys rodo, kad vidutinė sniego slėgio padaryta žala siekia 700-800 eurų.
Kaip sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius, esant storai sniego dangai, gyventojai dažniausiai kreipiasi į draudikus dėl sugadinto turto. Per didelis sniego slėgis gali neatlaikyti gyvenamųjų, ūkinių ir komercinių pastatų stogai, lūžta pavėsinės, apgadinamos stoginės, šiltnamių konstrukcijos. Lūžtančios medžių šakos taip pat apgadina automobilius ir kiemuose esantį turtą.
„Iškritus dideliam sniego kiekiui, paprastai fiksuojame kelias gyventojų žalų kreipinių bangas. Pirmoji būna per kelias dienas po intensyvaus snygio, kai gyventojai kreipiasi dėl žalos, padarytos pirmam būstui, o antroji – po kelių savaičių, kai žmonės pasiekia savo sodybas, toliau esantį nekilnojamą turtą, kuriam sniego slėgis taip pat būna padaręs žalos“, – komentuoja ekspertas.
Kaip apsaugoti savo turtą
A. Juodeikis pabrėžia, kad reguliarus sniego šalinimas nuo stogų ir lietaus nutekėjimo sistemų priežiūra yra svarbiausios prevencinės priemonės, kai žemę ir pastatus padengia storas sniego sluoksnis.
„Esant storai sniego dangai, labai svarbu nedelsiant nuvalyti sniegą nuo pastatų stogų, balkonų, stoginių, šiltnamių ir kitų konstrukcijų. Ypač didelę riziką kelia atlydys, kurio metu sniegas sugeria drėgmę ir tampa kelis kartus sunkesnis, todėl įvairios konstrukcijos dažnai jo neatlaiko“, – sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, 1 kg sauso sniego gali sugerti net 2-3 litrus vandens, taigi vidutinis 30 cm storio 1 m2 šlapio sniego svoris gali siekti net 200 – 300 kg. Tai reiškia, kad stogai, kurių konstrukcija neapskaičiuota tokioms apkrovoms, gali deformuotis ar net įgriūti ir sugadinti viduje esantį turtą. Patarimas sniegą valyti nedelsiant yra ir praktinis − iki prasidedant atlydžiui šis nėra toks sunkus.
Ekspertas įvardija dar vieną sniego keliamą grėsmę: „Sniegas tirpsta iš apačios, nes šiluma sklinda iš pastato vidaus. Dėl to vanduo gali patekti po stogo danga, prasiskverbti į konstrukcijas ir sukelti drėgmės pažeidimus patalpų viduje. Svarbu patikrinti ir lietvamzdžius, latakus – jie turi būti neužsikimšę, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti“.
A. Juodeikis taip pat primena, kad tirpstant sniegui gali formuotis varvekliai. Svarbu juos reguliariai nuimti, nes krisdami jie, kaip ir sniego sankaupos, gali sugadinti aplinkinį turtą, automobilius ar sužeisti žmones.
Kiti baltos žiemos pavojai
Dar vienas svarbus aspektas meteorologams prognozuojant speigą – gaisrų prevencija šildant nuosavus namus. Remiantis „Lietuvos draudimo“ praėjusių metų duomenimis, šalčiausiomis žiemos savaitėmis buvo fiksuota 60 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų, palyginti su šiltesniais žiemos mėnesiais.
„Gaisrų padažnėjimas didelių šalčių metu yra susijęs su intensyvesne šildymo įrenginių eksploatacija individualiuose namuose ir butuose. Žiemos metu labai dažna gaisrų priežastis būna įvairūs katilų, boilerių gedimai, suodžių užsidegimas nevalytuose dūmtraukiuose“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas pabrėžia, kad šildymo sistemų negalima palikti be priežiūros, o dūmtraukius būtina reguliariai valyti. Dėl intensyvaus kūrenimo gali ne tik sugesti šildymo įrenginiai, bet ir užsidegti kamine susikaupę suodžiai ir dervos. Taip pat svarbu degius daiktus laikyti saugiu atstumu nuo katilų ir kitų ugnies šaltinių, taip sumažinant gaisro kilimo riziką.
„Išvykstant iš namų per šalčius, svarbu pasirūpinti papildoma būsto priežiūra. Patartina iš anksto susitarti su artimaisiais ar draugais, kad jie kasdien apžiūrėtų būstą, nes nutrūkus elektros tiekimui šildymo sistema gali greitai nustoti veikti, o vamzdynai – užšalti. Tokiose situacijose kyla rizika ne tik sugadinti vandentiekio ir šildymo sistemas, bet ir patirti didelę žalą dėl užlietų patalpų. Reguliari būsto patikra leidžia laiku pastebėti problemas ir sumažinti galimų nuostolių mastą“, − komentuoja A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą: šaltuoju metų laiku daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose ypač svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir vengti perteklinės drėgmės kaupimosi, pavyzdžiui, džiovinant drabužius.
„Padidėjusi oro drėgmė, esant dideliam temperatūrų skirtumui tarp patalpų ir lauko, kelia rasos susidarymo riziką. Dėl to ant langų, sienų ar kitų paviršių gali formuotis kondensatas, o ilgainiui – ir pelėsis, kuris kenkia tiek pastato konstrukcijoms, tiek gyventojų sveikatai. Reguliarus vėdinimas padeda palaikyti tinkamą mikroklimatą ir sumažinti žiemos metu dažnai pasitaikančias drėgmės problemas“, − akcentuoja A. Juodeikis.
