2026 m. sausio 16 d.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau bemaž ketverius metus. Nors fronto linijos rytuose ir pietuose pastaraisiais metais stabilizavosi ir virto alinančio pozicinio karo zona, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis neseniai atskleidė detales apie vieną pavojingiausių karo etapų. Savo naujausiame pareiškime jis detaliai išdėstė, kaip Rusija planavo galutinai parklupdyti Ukrainą, atkertant ją nuo Juodosios jūros ir užimant strateginį Odesos uostamiestį. Šis planas, jei būtų pavykęs, būtų reiškęs ne tik karinę, bet ir ekonominę Ukrainos katastrofą.
Odesa – raktas į Ukrainos gyvybingumą
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios 2022-aisiais, o ypač intensyvėjant kariniams veiksmams vėlesniais metais, Odesa Kremliui buvo daugiau nei tik dar vienas miestas žemėlapyje. Tai – Ukrainos „gyvybės linija“.
Generolas O. Syrskis pabrėžė, kad Maskvos strategai puikiai suprato: kol Ukraina kontroliuoja Odesą ir aplinkinius uostus, ji gali (nors ir su didžiuliais sunkumais bei rizika) eksportuoti grūdus ir kitas prekes, palaikydama savo ekonomiką. Užėmusi Odesą, Rusija būtų pavertusi Ukrainą sausumos valstybe, visiškai priklausoma tik nuo sausumos logistikos koridorių per vakarines sienas.
„Priešo planas buvo ciniškas ir apskaičiuotas“, – teigė O. Syrskis. Pasak jo, operacija Odesai užimti nebuvo vien tik tiesioginis puolimas. Tai buvo kompleksinė strategija, apėmusi masinį terorą raketomis ir dronais, skirtą uosto infrastruktūrai sunaikinti, bei bandymus atkirsti miestą iš sausumos pusės, apeinant Mykolajivą, ir potencialius desanto išlaipinimo planus, kurie visą karą kabojo kaip Damoklo kardas virš regiono.
Kodėl planas žlugo: kova dėl Juodosios jūros
Remiantis viešai prieinama informacija ir karybos ekspertų vertinimais, Rusijos planas užimti Odesą žlugo ne dėl vienos priežasties, o dėl kompleksinės Ukrainos gynybos, kuri nustebino pasaulį.
Visų pirma, tai buvo Ukrainos sėkmė jūroje. Neturėdama konvencinio karinio laivyno, Ukraina sugebėjo neutralizuoti galingą Rusijos Juodosios jūros laivyną. O. Syrskio atskleista informacija patvirtina, kad būtent inovatyvūs sprendimai – jūrinių dronų flotilės ir kranto gynybos raketų sistemos „Neptun“ bei vakarietiškos „Harpoon“ – privertė Rusijos karo laivus atsitraukti toli nuo Odesos krantų, link Novorosisko bazės.
Tai, kas 2022 m. prasidėjo kreiserio „Moskva“ nuskandinimu, vėlesniais metais virto sistemingu Rusijos dominavimo jūroje naikinimu. Nesugebėdama priartėti prie kranto, Rusija prarado galimybę vykdyti efektyvias desantines operacijas ar teikti artimą ugnies paramą potencialiam sausumos puolimui link Odesos.
Antrasis kritinis faktorius buvo Vakarų tiekiama oro gynyba. Sistemos „Patriot“, SAMP/T ir kitos tapo skydu, saugančiu ne tik Odesos gyventojus, bet ir gyvybiškai svarbią uosto infrastruktūrą. Nors Rusija nuolat bandė perkrauti šias sistemas masinėmis atakomis, Odesos uostai išliko funkcionuojantys.
Strateginė aklavietė ir ateities perspektyvos
2026-ųjų pradžioje Odesa išlieka laisva, tačiau grėsmė niekur nedingo. Generolo O. Syrskio žodžiai primena, kad dabartinis stabilumas yra pasiektas milžiniška kaina ir nuolatinėmis pastangomis.
Rusijos nesėkmė užimti Odesą yra vienas didžiausių strateginių Kremliaus pralaimėjimų šiame kare. Tai neleido įgyvendinti plano „Novorosija“ – sujungti okupuotas teritorijas sausumos koridoriumi iki pat Padniestrės Moldovoje ir visiškai atkirsti Ukrainą nuo jūros.
Šiandien Odesa yra ne tik Ukrainos atsparumo simbolis, bet ir funkcionuojantis ekonominis centras, kurio gynyba reikalauja nuolatinio Vakarų partnerių dėmesio tiekiant oro gynybos raketas ir modernią ginkluotę. O. Syrskio atviravimai rodo, kad Ukrainos karinė vadovybė puikiai supranta: kol karas nesibaigė, Odesa išliks taikiniu numeris vienas Kremliaus planuose, net jei dabar tie planai atrodo neįgyvendinami.
Žlugęs planas parklupdyti Ukrainą per Odesą demonstruoja, kad šiuolaikiniame kare inovatyvios technologijos ir geležinė valia gintis gali atsverti priešo kiekybinį pranašumą.
(D.U.K.) apie generolo O. Syrskio atskleistą informaciją dėl Rusijos planų užimti Odesą
Kodėl Odesos užėmimas buvo laikomas kritiniu Rusijos planu?
Odesa yra pagrindinis Ukrainos ekonominis centras ir vartai į pasaulį. Jei Rusijai būtų pavykę užimti šį miestą, Ukraina būtų visiškai atkirsta nuo Juodosios jūros ir taptų sausumos valstybe. Tai būtų sustabdę grūdų eksportą, sužlugdę šalies ekonomiką ir leidę Rusijai sujungti savo okupuotas teritorijas su Padniestre (Moldovoje).
Kokios buvo pagrindinės priežastys, kodėl šis planas žlugo?
Pasak karinių analitikų ir O. Syrskio, planą sužlugdė du pagrindiniai veiksniai:
Sausumos gynyba: Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą prie Mykolajivo, neleisdamos priešui apsupti Odesos iš sausumos pusės.
Dominavimas jūroje be laivyno: Ukraina panaudojo inovatyvius jūrinius dronus ir raketas („Neptun“, „Harpoon“), kurios privertė Rusijos Juodosios jūros laivyną pasitraukti ir padarė desanto išlaipinimą neįmanomą.
Ar Rusija vis dar turi techninių galimybių pulti Odesą 2026 metais?
Nors tiesioginis sausumos puolimas šiuo metu yra mažai tikėtinas dėl stabilių fronto linijų, Rusija vis dar kelia grėsmę naudodama tolimojo nuotolio ginkluotę. Tai apima balistines raketas ir „Shahed“ tipo dronus, kuriais nuolat bandoma pažeisti uosto infrastruktūrą ir energetikos sistemą.
Kaip prie Odesos gynybos prisidėjo Vakarų partneriai?
Vakarų parama buvo esminė dviem aspektais:
Priešlaivinė ginkluotė: Raketų sistemos leido Ukrainai sukurti „nesaugumo zoną“ Rusijos laivams dideliu spinduliu nuo pakrantės.
Oro gynyba: Modernios sistemos, tokios kaip „Patriot“ ir SAMP/T, padėjo apsaugoti uostus ir civilinę infrastruktūrą nuo masinių raketų atakų.
Kokia yra dabartinė Odesos uostų būklė?
Nepaisant nuolatinių grėsmių ir Rusijos bandymų blokuoti jūros kelius, Odesa 2026 m. pradžioje išlieka funkcionuojančiu uostu. Ukrainos sukurti „humanitariniai koridoriai“ ir sustiprinta gynyba leidžia tęsti dalinį krovinių gabenimą, kuris yra gyvybiškai svarbus šalies išlikimui.
