Seimas

2021 m. riaušių prie Seimo byloje A. Astrauskaitė išteisinta, dalies nuteistųjų kaltė palikta galioti

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 16 d. pradėjo skelbti apeliacinį sprendimą 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. Teismas išteisino Astrą Genovaitę Astrauskaitę, o dalies kitų nuteistųjų skundus atmetė ir jų kaltę dėl dalyvavimo riaušėse paliko galioti.

Teismas išnagrinėjo 67 apeliacinius skundus

Apeliacinis procesas prasidėjo 2026 m. vasario 10 d., o teisėjų kolegija skundus baigė nagrinėti balandį. Oficialiais teismo duomenimis, dėl pirmosios instancijos nuosprendžio buvo gauti 67 skundai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendį 247 tomų apimties byloje paskelbė 2025 m. rugsėjo 22 d. Kaltinimai buvo pareikšti 87 asmenims: 84 kaltinamieji pripažinti kaltais dėl riaušių, du išteisinti, o vienos kaltinamosios veika perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Pirmosios instancijos nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Ji prašė vieną išteisintą asmenį pripažinti kaltu dėl dalyvavimo riaušėse, panaikinti bausmių vykdymo atidėjimą recidyvistais pripažintiems nuteistiesiems ir iš nuteistųjų priteisti valstybės apmokėtų advokatų išlaidas.

Astrauskaitė neigė raginusi žmones smurtauti

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. G. Astrauskaitė pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Jai buvo skirta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.

2026 m. kovą apeliaciniame teisme A. G. Astrauskaitė prašė ją išteisinti. Ji tvirtino niekada neraginusi žmonių smurtauti ir teigė per 2021 m. rugpjūčio mitingą raginusi protestuotojus neapsupti Seimo.

Daugumai nuteistųjų laisvės atėmimas buvo atidėtas

Pirmosios instancijos teismas 17 kaltinamųjų pripažino recidyvistais. Šeši asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem skirtas laisvės apribojimas, trims – realus laisvės atėmimas, o 75 asmenims laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas.

Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, už riaušes buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu. Kitose baudžiamosiose bylose taip pat nuteistas A. Kandrotas išvyko į Baltarusiją ir į įkalinimo įstaigą nepateko. Lietuva inicijavo jo ekstradicijos procedūrą.

Andrejui Lobovui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Arnoldas Misiūnas nuteistas vienų metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant pusantrų metų.

Nuteistiesiems taip pat skirtos 500–2000 eurų įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bendra jų suma siekė 142 tūkst. eurų, o civiliniams ieškovams priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių Vilniuje. Protestas prieš COVID-19 ribojimus prie Seimo peraugo į riaušes, buvo blokuojami parlamento įėjimai, o policija ir Viešojo saugumo tarnyba panaudojo ašarines dujas bei fizinę jėgą.