2025 m. Lietuvos gyventojai refinansavo ar persitarė dėl beveik 3 mlrd. eurų vertės būsto paskolų sąlygų. Tai sudaro 18 proc. viso mūsų šalies būsto paskolų portfelio. Didžiausias susidomėjimas refinansavimu buvo stebimas ankstyvą pavasarį, po to, kai praėjusių metų vasario 1 d. įsigaliojo su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos, kuriomis buvo palengvintos ir supaprastintos būsto paskolų refinansavimo sąlygos.
Bendra nekilnojamojo turto, įsigyto už šias paskolas, vertė yra beveik 3 mlrd. eurų. Šią savaitę paskelbtais Lietuvos banko duomenimis, didžiausias aktyvumas persitariant ir refinansuojant būsto paskolas, buvo fiksuotas 2025 m. kovo mėnesį, kai bendra tokių paskolų suma siekė beveik 400 mln. eurų.
„Būsto paskolų refinansavimo suaktyvėjimą Lietuvoje ėmėme stebėti dar 2024 m. vasarą, kai gana sparčiai ėmė mažėti tiek Europos centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma, tiek EURIBOR. Besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje žmonės ėmė aktyviau domėtis galimybėmis pagerinti ir savo turimų paskolų sąlygas“, – prisimena „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Vis tik antroje 2024 m. pusėje refinansuojamų ir persitariamų būsto paskolų kiekis dar nebuvo itin didelis ir 150 mln. eurų sumą viršijo tik vieną kartą, spalio mėnesį.
Didžioji refinansavimo banga
Užtat jau 2025 m. vasarį, vos įsigaliojus įstatymo pataisoms, bendra refinansuotų ir persitartų būsto paskolų suma išaugo iki beveik 350 mln. eurų, o kovo mėnesį pasiekė rekordą – beveik 400 mln. eurų. Pirmąjį praėjusių metų pavasario mėnesį Lietuvos gyventojai refinansavo arba persiderėjo sąlygas paskolų, bendrai sudariusių beveik 3 proc. viso būsto paskolų portfelio, kuris tą mėnesį buvo vertinamas 13,5 mlrd. eurų.
„Panašias tendencijas fiksavome ir „Urbo“ banke – įsigaliojus įstatymo pataisoms, pirmaisiais mėnesiais sulaukėme daugiau nei įprastai užklausų dėl turimų būsto paskolų peržiūrėjimo tiek iš savų, tiek iš kitų finansų įstaigų klientų. Vėlesniais mėnesiais šis srautas pamažu mažėjo“, – pasakoja J. Ivaška.
Paskutinį praėjusių metų mėnesį Lietuvoje buvo refinansuota ar persitarta dėl būsto paskolų, kartu įvertintų nepilnais 100 mln. eurų. Bendras vidutinis per mėnesį refinansuotų ir persitartų paskolų lygis 2025 m. buvo beveik dvigubai didesnis nei 2024-aisiais.
„Lietuvos banko skaičiavimais, nuo 2025 m. vasario gyventojai, persitardami dėl paskolos sąlygų, maržą vidutiniškai susimažino 0,33 proc. punkto, o refinansuodami – 0,46 proc. punkto. Dėl to per visą paskolos laikotarpį vienas klientas vidutiniškai sutaupys apie 3,7 tūkst. eurų, o refinansavęs paskolą – apie 6,8 tūkst. eurų“, – priduria J. Ivaška.
Verta užfiksuoti palūkanas?
Veikiamos tiek žemų bazinių ECB palūkanų, tiek refinansavimo apimčių išaugimo, naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos pernai taip pat sumažėjo. 2025 m. sausį vidutinė naujai išduodamų būsto paskolų palūkanų norma dar siekė 4,13 proc., tačiau jau vasarį pradėjo mažėti, o antrąjį pusmetį svyravo tarp 3,63 ir 3,67 proc.
Praėjusių metų pradžioje buvo laukiama, kad bazinės ECB palūkanos ir toliau mažės – galbūt net iki mažiau nei 1 proc. 2026-aisiais. Vis tik šiuo metu dauguma ekspertų linkę manyti, kad palūkanos šiuo laikotarpiu jau pasiekė žemiausią lygį.
„Urbo“ Verslo tarnybos direktorius primena, kad palūkanoms stabilizavusis, verta peržvelgti ir iš naujo įsivertinti dabar turimus finansinius įsipareigojimus.
„Palūkanų lygiui nusistovėjus, yra tinkamas momentas peržiūrėti turimų paskolų sąlygas. Kol bazinė palūkanų norma nepradėjo kilti, galbūt verta pagalvoti ir apie fiksuotas palūkanas, kurios įtvirtintų turimas sąlygas ilgesniam laikotarpiui ir leistų užtikrinčiau jaustis bei lengviau planuoti savo artimiausių metų finansus“, – svarsto J. Ivaška.
Paskutinę praėjusių metų dieną visų Lietuvoje išduotų būsto paskolų suma siekė 15,12 mlrd. eurų. Per metus ji išaugo daugiau nei 14,5 proc., nuo 13,2 mlrd. eurų.
