Ar tikrai žinome, ką reiškia gyventi sveikai? Šį klausimą kelia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės, atkreipdamos dėmesį į gausybę mitų, apipynusių sveiką gyvenseną. Nuo to, ką valgyti ir kaip sportuoti, iki to, kaip ilsėtis – informacijos sraute neretai sunku atskirti tiesą nuo išgalvotų istorijų, ypač kai sprendimams įtaką daro mados. KTU specialistės dalijasi įžvalgomis, kaip nepasiklysti šioje painiavoje ir puoselėti tikrą, o ne įsivaizduojamą sveikatą.
L. Daniusevičiūtė-Brazaitė, KTU docentė, pabrėžia holistinio požiūrio svarbą. Anot jos, sveika gyvensena apima ne tik fizinę, bet ir psichinę gerovę, o taip pat ir aplinkos veiksnius. Tai reiškia, kad rūpintis sveikata reikia kompleksiškai, atsižvelgiant į visus šiuos elementus.
Holistinis požiūris į sveikatą skatina švietimą, savipagalbą ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie padeda jaustis geriau. Jis apima kūną kaip visumą ir vertina visus žmogaus aspektus: fizinę, psichinę, emocinę ir dvasinę sveikatą. Būtent šie aspektai, anot mokslininkės, prisideda prie bendros žmogaus gerovės.
„Norint sveikai gyventi, būtina subalansuoti fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius aspektus“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė. Ji akcentuoja, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ligų prevencijai, gyvenimo būdo korekcijai ir nuolatinei jo stebėsenai. Tik tokiu būdu galima pasiekti ilgalaikių pokyčių. Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, prasmingas laisvalaikis ir socialinė sąveika – visa tai kartu leidžia apriboti greitus, bet neapgalvotus pasirinkimus.
KTU „Sveikos gyvensenos“ modulio studentai nagrinėja ne tik fizinę, bet ir psichologinę gerovę. Lektorė akcentuoja, kaip svarbu kontroliuoti emocijas, suprasti smegenyse vykstančius procesus ir išmokti sau padėti tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai, kad būtų išvengta perdegimo ir pervargimo.
„Yra daug įrankių, padedančių sukurti sveiką, subalansuotą ir laimingą gyvenimo būdą, bet galima išskirti keletą pagrindinių sričių: fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą ir psichologinius įrankius“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė. Ji priduria, kad psichologiniais įrankiais gali būti jogos praktika ar mėgstamas hobis. Tačiau svarbiausia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, padedantis pagerinti psichologinę būklę.
A. Zabulionė atkreipia dėmesį į mitybos madų pavojus. Anot jos, mitybos mados atsiranda dėl žmonių noro atrasti stebuklingą receptą ir verslo siekio tą receptą parduoti. Kiekviena nauja mada atneša su savimi didžiulį asortimentą specializuotų produktų, programėlių, knygų, trenerių ir konsultantų. Mokslininkė teigia, kad mitybos mados dažnai remiasi vienu, iš konteksto išimtu faktu, kuris pateikiamas poliarizuotame kontekste. Vartotojai patiki naujumu ir nerealiais pažadais, kad jų gyvenimai iš esmės ir be pastangų pasikeis į gera.
Tačiau vadovavimasis mitybos madomis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. „Mados labai retai kalba apie balansą ir harmoniją, nes jų parduoti neįmanoma“, – teigia A. Zabulionė. Paprastai sudievinamas koks nors produktas ar ideologija, arba kažkas yra sumenkinama ir smerkiama. Dažnai liepiama apsiriboti labai maža tam tikrų produktų grupe, o tai užkerta kelią pilnavertei ir įvairiai mitybai. Dėl to organizmas lieka nualintas, o bandymas „atsigriebti“ už padarytą žalą griebiantis naujos mados gali ilgainiui privesti prie gydymo reikalaujančių sveikatos būklių, sutrikusio santykio su maistu ir valgymo sutrikimų atsiradimo.
Mokslininkė pataria skaityti maisto produktų ir papildų etiketes, suvokti, kaip ta informacija dera su sveikatingumo tikslais. Svarbu žinoti pagrindines gaires ir mąstymo kelią, kad žinotume, kur ir kokios informacijos ieškoti. Tai padės atskirti, kas tikra ir verta pasitikėjimo, o kas – tik pigūs triukai, skirti įtikinti ir parduoti daugiau.
E. Karaškienė pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą. Anot jos, fizinis aktyvumas užtikrina gerą savijautą, laikyseną, raumenų tonusą, mažina stresą ir gerina miego kokybę. „Fizinis aktyvumas, ypač daug sėdintiems, yra būtinas kaip vanduo ar maistas mūsų organizmui“, – teigia trenerė.
Susipažinus su judesių įvairove ir galimybėmis, galima pasirinkti tuos, kurie labiausiai tinka prie individualaus gyvenimo būdo, tačiau nepamiršti įtraukti mobilumo pratimų. Mobilumas – tai pilna sąnario judesių amplitudė iki natūralaus aplinkinių audinių apribojimo. Jei sąnarys neturi pakankamai mobilumo, dažnai įsijungia kompensaciniai judesiai ar mechanizmai, o tai padidina traumų riziką ir didina raumenų disbalansą. Todėl mobilumo pratimai turėtų būti įtraukti į kasdienę veiklą.
Sveikos gyvensenos paskaitų metu trenerė studentams veda TRX treniruotes. TRX – tai sistema, kurioje pratimai atliekami naudojant savo kūno svorį. Pratimų sudėtingumą galima pritaikyti kiekvienam, o treniruoklis pasižymi didele pratimų įvairove. Tokios treniruotės stiprina kūną visapusiškai.
