Krašto apsaugos ministerijoje lankėsi NATO ekspertų grupė, vadovaujama NATO Tarptautinio štabo Politikos ir pajėgumų departamento direktoriaus Karlo Fordo ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Zamiro Nicholo Catsaro. Vizito metu, kuriame dalyvavo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis bei kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, buvo vertinama Lietuvos pažanga įgyvendinant Aljanso gynybos planavimo reikalavimus ir aptartos tolesnės pajėgumų vystymo kryptys.
Aljanso narių įsipareigojimai NATO buvo patvirtinti 2025 m. birželį per NATO gynybos ministrų susitikimą. Nuo praėjusio planavimo ciklo Lietuvos įsipareigojimų apimtis, ypač trumpuoju laikotarpiu, reikšmingai išaugo, todėl susitikimo metu buvo pabrėžta būtinybė išlaikyti gynybos biudžetą 5–6 proc. nuo BVP lygyje. Sausio mėnesį Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas skirti gynybai 5–6 proc. nuo bendrojo vidau produkto NATO ekspertų buvo įvertintas kaip svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą.
Pasak Gynybos politikos direktoriaus V. Urbelio, Lietuva kryptingai stiprina savo karinius pajėgumus ir civilinį pasirengimą, siekdama ne tik įvykdyti NATO reikalavimus, bet ir užtikrinti šalies saugumą ilgalaikėje perspektyvoje. „Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie viso Aljanso teritorijos gynybos nuo pirmo centimetro. Siekiame, kad mūsų pajėgumai būtų ne tik galingi, bet ir suderinami su sąjungininkų struktūromis, o sprendimai – pagrįsti operaciniais poreikiais ir racionaliai panaudojamais resursais“, – sakė V. Urbelis.
Nuo įsipareigojimų prisiėmimo Lietuva jau yra atlikusi daug praktinių darbų, kurie ateityje leis dar efektyviau užtikrinti NATO reikalavimų įgyvendinimą. Vis dėlto buvo identifikuoti ir keli iššūkiai, kuriuos Lietuvai reikės įveikti. Tarp jų – personalo komplektavimas, savalaikis sistemų įsigijimas ir jų greitas integravimas, gynybos pramonės gebėjimas laiku pagaminti ir perduoti reikiamus kiekius sistemų. Taip pat skirtingų šalių pajėgumų koncepcijų suderinamumas, papildomi pajėgumų stiprinimo plano reikalavimai bei galimi JAV gynybos politikos krypties pokyčiai, susiję su didesnės Europos šalių naštos prisiėmimu.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai susitikime taip pat išreiškė poziciją dėl ateinančio planavimo ciklo ir pateikė siūlymus NATO ekspertams. Buvo akcentuota, kad svarbu nemažinti 2023 m. patvirtintų NATO politinių gairių ambicijos ir išlaikyti principą ginti NATO teritoriją nuo pirmo centimetro. Taip pat pabrėžta būtinybė išlaikyti 2024 m. nustatytus minimalius NATO pajėgumų reikalavimus, užtikrinančius patikimą regioninių operacinių planų įgyvendinimą.
Savo ruožtu NATO ekspertai pažymėjo, kad Lietuvos veiksmai rodo nuoseklų įsipareigojimų vykdymą ir stiprų politinį ryžtą, o šalies pastangos yra svarbus indėlis į kolektyvinės gynybos užtikrinimą rytiniame Aljanso flange.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
