Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ nuo 2021 metų rudens dirba daliniu pajėgumu, nes gamybą riboja aukštos gamtinių dujų kainos, trąšų rinkos padėtis ir augančios apyvartinių taršos leidimų (ATL) sąnaudos, teigia bendrovė.
„Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė nurodė, kad visu pajėgumu gamyba būtų atnaujinta tik tada, kai trąšų rinkos kainos padengtų dujų ir ATL sąnaudas.
Bendrovė skaičiuoja, kad 2026 metais dirbant vienu amoniako agregatu ATL kainuotų apie 34 mln. eurų. Dirbant visu pajėgumu šios sąnaudos išaugtų iki maždaug 84 mln. eurų – beveik tiek, kiek visos bendrovės fiksuotos sąnaudos.
„Achema“ turi du amoniako cechus, kurie paprastai veikia pakaitomis, o abu vienu metu įjungiami maždaug mėnesiui per metus. Bendrovės vertinimu, didžioji dalis Europos trąšų gamintojų taip pat jau kelerius metus neveikia visu pajėgumu.
Pasak J. Macelytės, trąšų kainoms įtaką daro dujų kainos, energijos išteklių rinkų svyravimai, ATL kaštai ir pasaulinė trąšų rinka, todėl vietos gamybos apimtis nebūtų vienintelis tikslus kainų pokyčių paaiškinimas.
Bendrovė geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose sieja su brangesnėmis dujomis ir nafta bei didesne azoto trąšų savikaina.
Liepos 1 dieną į žemės ūkio ministrus tuomet siūlytas Kęstutis Mažeika sakė ketinantis susitikti su „Achema“ ir svarstyti modelį, pagal kurį ūkininkų įsipareigojimas pirkti trąšas už sutartą kainą galėtų mažinti jų savikainą.
