Lietuva 2027 m. lapkritį Vilniuje surengs penktąją tarptautinę Ukrainos išminavimo konferenciją. Tai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paskelbė lapkričio 16 d. Belgijos sostinėje Briuselyje, atidarant šių metų konferenciją, skirtą paramai Ukrainos išminavimui telkti.
K. Budrys ragina išminavimo neatidėti iki karo pabaigos
Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, apie 130 tūkst. kv. kilometrų Ukrainos teritorijos tebėra potencialiai užteršta minomis ir kitais sprogmenimis. Rusijai tęsiant karą, atsiranda naujų pavojingų teritorijų.
K. Budrys pabrėžė, kad Rusijos agresija ne tik griauna Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, bet ir palieka ilgalaikę grėsmę gyventojų saugumui, ekonomikai bei šalies atsigavimui. Ministro teigimu, išminavimas negali laukti karo pabaigos, nes nuo jo priklauso saugus žmonių sugrįžimas, ekonomikos atsigavimas ir visavertis šalies atstatymas.
Rengdama konferenciją Vilniuje, Lietuva sieks, kad tarptautinė parama duotų konkrečių rezultatų: saugesnes teritorijas, stipresnius Ukrainos pajėgumus ir spartesnį atstatymą.
Lietuvos ir Islandijos vadovaujama koalicija sutelkė apie 154 mln. eurų
Lietuva kartu su Islandija vadovauja tarptautinei Išminavimo pajėgumų koalicijai, vienijančiai 23 nares. URM skelbia, kad ši koalicija jau sutelkė apie 154 mln. eurų paramos, iš kurių apie 77 mln. eurų sudaro Lietuvos indėlis.
Per Lietuvos tarptautinių partnerysčių centrą (CPVA) Ukrainai tiekiama išminavimo įranga. Ministerija taip pat nurodo, kad apmokyta daugiau kaip 4 tūkst. specialistų. Per CPVA įgyvendinami ir Europos Sąjungos finansuojami Ukrainos išminavimo pajėgumų stiprinimo projektai.
Tos pačios Briuselio konferencijos atidaryme ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas paskelbė apie naują 15 mln. eurų finansavimą Ukrainos išminavimui.
Pasak jos, lėšomis bus remiamas Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos išminavimo įrangos remontas ir priežiūra, teritorijų tyrimai bei valymas, ypač Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje ir pietinėje Mykolajivo srityje. Parama taip pat bus skiriama vietos išminavimo operatoriams ir specialistų mokymui.
K. Kallas teigimu, nuo 2022 m. ES ir jos valstybės narės Ukrainos išminavimui įsipareigojo skirti daugiau kaip 500 mln. eurų, o apie 42 tūkst. kv. kilometrų Ukrainos žemės grąžinta naudoti.
Vilniaus konferencija telks finansavimą ir stiprins Ukrainos pajėgumus
K. Budrys tolesnei pažangai būtinais įvardijo ilgalaikį finansavimą, inovatyvius sprendimus, veiksmingesnį teritorijų išminavimą ir stiprius pačios Ukrainos institucijų bei specialistų pajėgumus.
Šios kryptys atsispindės ir Vilniaus konferencijos prioritetuose. Joje bus siekiama telkti tarptautinį finansavimą bei partnerystes, stiprinti Ukrainos nacionalinius pajėgumus, skatinti technologijas ir inovacijas, susieti išminavimą su šalies atstatymu.
Lietuva taip pat sieks aktyvesnio valstybių, tarptautinių organizacijų, verslo ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo, kad parama Ukrainai duotų didesnį praktinį rezultatą.
Ukrainos išminavimo konferencija, vadinama UMAC, rengiama kasmet. Ketvirtąją konferenciją, vykstančią Briuselyje 2026 m. lapkričio 16–18 d., organizuoja ES ir Ukraina, bendradarbiaudamos su Belgija.













