Viena didžiausių Lietuvos maitinimo sektoriaus bendrovių – „Amber Food“ grupė, valdanti 9 restoranų prekinius ženklus 12-oje šalies miestų, skelbia preliminarius 2025 metų veiklos rezultatus. Grupės apyvarta per metus išaugo 15 proc. – nuo 50,7 mln. iki 58 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 900 tūkst. eurų. Prieš metus grupė fiksavo apie pusės milijono eurų nuostolį.
Vertindamas pasiektus rezultatus, grupės vadovas ir vienintelis akcininkas Gediminas Balnis pabrėžia, kad jie dar neatspindi stabilios rinkos situacijos. 55 restoranų tinklo vidutinė pelno marža siekė vos 1,55 proc. – tai, pasak jo, itin žema riba verslui, paskelbam sparčiai augančių kaštų ir didelės mokesčių naštos sąlygomis.
Rinkos augimas nelygus tvariai plėtrai
Nors „Amber Food“ grupės apyvartos augimas reikšmingai viršijo bendrą maitinimo sektoriaus augimą, kuris 2025 m. siekė apie 5,9 proc., G. Balnis atkreipia dėmesį į struktūrines rinkos problemas. Pasak jo, Lietuvos maitinimo sektoriaus plėtra praranda įvairiovę – veiklą nutraukia mažiau, šeimų valdomi restoranai bei užsienio restoranų tinklai, o tai ilgainiui silpnina visą gastronominę ekosistemą ir patrauklumą.
„Veiklą pavyko optimizuoti ir stabilizuoti, tačiau plėtra Lietuvoje rizikinga – tam įtakos turi infrastruktūros pokyčiai, svyruojantys lankytojų srautai ir dažni teisinės aplinkos pasikeitimai“, – vadovas teigia.
Augantys kaštai ir mokesčių našta
Praėję metai buvo skirti veiklos efektyvumo didinimui: peržiūrėtas prekinių ženklų portfelis, uždarytos nuostolingos vietos, o tinklo papildymas 4 nauji „Katpėdėlė“ restoranai. Pasak G. Balnio, finansinis rezultatas pasiektas ne palankių rinkos sąlygų, o dėl griežtos vidinės disciplinos ir patirusios komandos.
Papildomą spaudimą verslui, anot jo, ir toliau daro pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lygis, pandemijos laikotarpio finansiniai įsipareigojimai, didėjanti minimali mėnesinė alga, nauji mokesčiai bei augančios paslaugos –, valymo ir logistikos – sąnaudos apsaugos. Prie to kyla ir kylanti nuoma bei nekilnojamojo turto verčių perskaičiavimas, kai kuriais atvejais padidintas mokestis naštą dvigubai.
Sėkmės projektai ir tarptautinis kontekstas
Vienu ryškiausių praėjusių metų sėkmingų pavyzdžių tapo „Baltojo tilto Food Hall“ Vilniuje, kur „Amber Food“ grupė valdo 4 iš 11 restoranų. Šioje lokacijoje bendra apyvarta per metus augo apie 30 proc., o tai, pasak vadovo, rodo, kad nuoseklus miesto planuotojų ir verslo bendradarbiavimas gali sukurti tvarius traukos centrus. Vis dėlto tokie projektai Lietuvoje kol kas labiau išimtimi nei taisykle.
Vertinant toliau tarptautiniame kontekste, G. Balnis pabrėžia PVM politikos skirtumus. Lietuva taiko vienas aukščiausių PVM tarifų maitinimo paslaugoms, kai tuo metu 21 iš 27 ES valstybių renkasi lengvatinį tarifą, vertinant jį kaip investiciją į turizmą ir paslaugų sektorių
Frančizės plėtra ir ateities planai
Nepaisant sudėtingos rinkos, „Amber Food“ grupės augimo galimybių ieško aplinkos frančizės modelis. Sėkmingas frančizės projektas Telšiuose parodo, kad grupės sukurta centralizuota tiekimo, apskaitos ir rinkodaros sistema galiai veikti kartu su vietos verslininkų patirtimi.
Be plėtros Lietuvoje, grupė šiuo metu vertina kitose rinkose, kuriose sudarytos palankesnės mokesčių sąlygos restoranų verslui.
