Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 7 d., pirmadienį, tęsia bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylos nagrinėjimą ir buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo apklausą. Birželio pabaigoje jis pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas pirmosios instancijos teisme, įskaitant daugiau nei pusės milijardo eurų banko turto pasisavinimą.
Prokuroras prašo iš V. Antonovo priteisti ekstradicijos išlaidas
Posėdyje teisėjų kolegijos pirmininkė Aušra Bielskė pranešė, kad teismui pateikti Kriminalinės policijos biuro dokumentai apie V. Antonovo ekstradiciją. Bendros jo perdavimo Lietuvai išlaidos viršija 5 tūkst., o prokuroras prašo jas priteisti iš V. Antonovo.
Buvęs „Snoro“ vadovas pagal Europos arešto orderį 2025 m. buvo sulaikytas Prancūzijos Badeno mieste. Į Lietuvą jis atgabentas 2026 m. gegužę.
Prancūzijos kasacinis teismas gegužės 13 d. atsisakė priimti V. Antonovo skundą. Taip galutinis tapo balandžio 3 d. Prancūzijos Reno miesto apeliacinio teismo sprendimas perduoti jį Lietuvai. Tai naujienų agentūrai BNS patvirtino teismo atstovas Pierre’as Albertas-Roulhacas.
V. Antonovas aiškina lėšas naudojęs bankui išlaikyti
Per rugsėjo 7 d. apklausą V. Antonovas aiškino, kad į jo kontroliuojamas sąskaitas pervestos „Snoro“ lėšos buvo naudojamos banko kapitalui ir rezervams blogiesiems kreditams didinti. Tai jo paaiškinimas teismui, o ne teismo nustatyta aplinkybė.
V. Antonovo teigimu, dėl sudėtingos banko finansinės padėties 2008–2009 m. akcijas ir obligacijas jis pirko bei kreditus teikė iš „Snoro“ ir bankų grupės „Konversbank“ lėšų. Jo turėtų 30–35 mln. JAV dolerių asmeninių lėšų bankui išlaikyti esą nebūtų pakakę.
Apklausiamas jis sakė nepamenantis konkrečių akcijų ir vertybinių popierių įsigijimo bei kreditų suteikimo datų ir sumų. V. Antonovas tai aiškino tuo, kad praėjo 15 metų ir jam reikia patikrinti duomenis.
Teismas leido pradėti atlikti bausmę dar neįsiteisėjus nuosprendžiui
V. Antonovo ir kito buvusio „Snoro“ akcininko bei vadovo Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą Apeliacinis teismas iš esmės pradėjo nagrinėti birželio 29 d. Liepos 2 d. teismas paskelbė patenkinęs V. Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo.
Prokuroras tam prieštaravo dėl galimos pabėgimo rizikos. Tačiau teismas pažymėjo, kad kalinimo įstaigos privalo užtikrinti nuteistųjų izoliavimą, saugumą ir užkirsti kelią pabėgimui. Leidimas pradėti atlikti bausmę nereiškia, kad nuosprendis jau įsiteisėjo: V. Antonovui jis įsiteisės Apeliaciniam teismui priėmus sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. abiem buvusiems banko vadovams už akių skyrė po 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo. Jie pripažinti kaltais dėl daugiau nei 509 mln. eurų banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Abu taip pat nuteisti dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dokumentų apie bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitą užsienio bankuose klastojimo ir jų panaudojimo.
Generalinė prokuratūra, paskelbus pirmosios instancijos nuosprendį, nurodė, kad iš abiejų nuteistųjų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. Apeliacinis teismas 2026 m. liepą patikslino, kad nuspręsta iš kiekvieno konfiskuoti po 52,5 mln. eurų.
