Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti 13 įstatymų pakeitimo paketą, kuriuo siekiama įgyvendinti Vyriausybės programą ir suderinti Lietuvos teisę su naujausiais Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais pramoninės taršos prevencijos, vandens, oro ir jūrų aplinkos apsaugos srityse. Pataisomis siekiama stiprinti taršos prevenciją ir aplinkos bei visuomenės sveikatos apsaugą, sugriežtinti atsakomybę už padarytus aplinkosauginius pažeidimus ir sumažinti administracinę naštą vandens tiekėjams.
Aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis stiprinama taršos prevencija ir kontrolė – pramonės įmonės privalės diegti aplinkosaugos vadybos sistemas, rengti pramonės pertvarkos planus ir taikyti modernias taršą mažinančias technologijas. Aiškiau reglamentuojamos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) bei taršos leidimų išdavimo procedūros. Be to, siūloma stiprinti visuomenės teises, užtikrinant galimybę dalyvauti priimant aplinkosauginius sprendimus bei skųsti sprendimus nepriklausomai nuo to, ar asmuo dalyvavo pradiniame ūkinės veiklos planavimo ar licencijavimo etape.
Perkeliant atnaujintas pramoninių išmetamų teršalų, aplinkos oro kokybės ir komunalinių nuotekų direktyvas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisomis siūloma įteisinti teisę fiziniams asmenims gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kai dėl aplinkosauginių pažeidimų padaroma žala žmogaus sveikatai.
Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už TIPK leidimų sąlygų nesilaikymą. Sankcijos už pažeidimą būtų ne mažesnės nei gauta ekonominė nauda, o sunkiausių juridinio asmens padarytų pažeidimų atvejais – 3 proc. ūkio subjekto metinės apyvartos ES praėjusiais finansiniais metais.
Į Aplinkos oro apsaugos įstatymą perkeliami nauji ES reikalavimai dėl oro kokybės valdymo ir vertinimo, visuomenės informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygį.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisomis perkeliant komunalinių nuotekų direktyvos nuostatas siūloma didinti nuotekų surinkimo aprėptį ir gerinti sanitarijos paslaugų prieinamumą ir mažesnių aglomeracijų gyventojams. Siekiama įtvirtinti reikalavimą, kad gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau kaip 1 000 žmonių, turėtų centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas. Taip pat siūloma įtvirtinti didesnę gamintojų atsakomybę – vaistų ir kosmetikos gaminių gamintojai turės padengti dalį mikroteršalų šalinimo iš nuotekų sąnaudų. Taip skatinama tvaresnė gamyba ir sumažinama finansinė našta gyventojams. Šio įstatymo pataisomis taip pat supaprastinamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų perskaičiavimo procedūros.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis siekiama sugriežtinti atsakomybę už taršą ir nustatyti naftos krovos jūroje iš laivo ir į laivą reikalavimus.
Aplinkos ministerija planuoja šiais pakeitimais spartinti žaliąją transformaciją, stiprinti aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą, sudaryti sąlygas moderniai ir aiškiai teisinei sistemai, atitinkančiai ES ir nacionalinius aplinkosaugos tikslus. Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės aktų paketo galima teikti iki vasario 20 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
