Naujausias gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: net 44 proc. šalies gyventojų mano, kad šiandien vaikai gatvėse ir keliuose yra mažiau saugūs nei anksčiau. Tik 8 proc. respondentų teigia, kad situacija pagerėjo, o 18 proc. mano, kad ji nepasikeitė. Tai kelia klausimą, ar technologinė pažanga, investicijos į infrastruktūrą ir vairavimo kultūros branda iš tiesų padidino vaikų saugumą keliuose.
Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė, pastebi, kad tėvų noras kontroliuoti ir numatyti rizikas kelyje tiesiogiai susijęs su suvokiamu vaikų saugumo lygiu. „Mūsų atliktas gyventojų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė gyventojų (52 proc.) šiandieninius vaikus laiko mažiau savarankiškais nei ankstesnes kartas, o kaip didžiausios įtakos turinčius jų saugaus elgesio įpročiams pirmiausia išskiria tėvus ir artimąją aplinką“, – sako A. Kazlauskienė.
Ekspertė pabrėžia, kad svarbu atskirti vaiką, kuris saugiai elgiasi suprasdamas situaciją, nuo vaiko, kurio kiekvieną žingsnį kontroliuoja suaugęs žmogus. Šis skirtumas tampa ypač ryškus, kai vaikui tenka priimti sprendimus savarankiškai.
Vaikų savarankiškumo didėjimas eisme
Transporto kompetencijų agentūros duomenys rodo, kad vaikams iki 11 metų eismo įvykiuose dažniausiai dalyvauja kaip keleiviai ir pėstieji. Paauglių amžiaus grupėje, 12–17 metų, situacija keičiasi – atsiranda daugiau dviratininkų, paspirtukų ir mopedų naudotojų. Pavyzdžiui, 22 proc. motociklų ir mopedų vairuotojų, patekusių į eismo įvykius, sudaro būtent šio amžiaus paaugliai. Tai reiškia, kad vaikams augant daugėja situacijų, kuriose tėvai jau negali priimti sprendimų už juos.
A. Kazlauskienės teigimu, savarankiškumas eisme formuojamas palaipsniui. Vaikui augant keičiasi ir tėvų vaidmuo – nuo nuolatinio priminimo saugotis iki atsakomybės už savo veiksmus perdavimo. „Kad eisme vaikas galėtų susiorientuoti pats, svarbu ne tik žinoti, kaip reikėtų elgtis, tačiau ir suprasti, kodėl vienoje ar kitoje situacijoje pasirenkamas būtent toks sprendimas. Dėl to per mūsų darbuotojų vedamas saugaus eismo pamokas pateikiame įvairias eismo situacijų simuliacijas ir paprašome vaikų paaiškinti savo pasirinkimą. Teisingas atsakymas dar ne viskas – svarbu, ar vaikas pats supranta, kodėl pasirinktų būtent taip“, – sako ekspertė.
Šį principą galima taikyti ir namuose, aptariant kasdienes situacijas ir prašant vaiko paaiškinti, kaip jis elgtųsi ir kodėl.
Pasiruošimas savarankiškam judėjimui keliuose
Prieš vaikui pradedant daugiau judėti savarankiškai, „Lietuvos draudimo“ atstovė siūlo atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:
- Reikalingos saugos priemonės ir jų tinkamumas. Patikrinkite, ar šalmas tinkamo dydžio ir taisyklingai dėvimas, ar naudojami atšvaitai, žibintai. Jei vaikas naudoja dviratį ar paspirtuką, svarbu patikrinti ir transporto priemonės stabdžius, padangas, žibintus.
- Žinios apie transporto priemonės taisykles. Vietoj bendrų Kelių eismo taisyklių žinojimo, sutelkite dėmesį į konkrečius dalykus, susijusius su vaiko naudojama transporto priemone – kur galima važiuoti, ar galima vežti keleivius, kaip elgtis prie pėsčiųjų perėjų. Svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir suprasti, kodėl jos reikalingos.
- Ribos dėl telefono ir kitų dėmesį blaškančių dalykų naudojimo. Aiškūs susitarimai, kada telefonas padedamas į šalį ir kokiose situacijose jis nenaudojamas, veikia geriau nei bendras raginimas „būti atsargiam“.
- Veiksmų planas, kai nutinka nenumatytų situacijų. Iš anksto aptarkite, ką daryti sugedus transporto priemonei, griuvus, susidūrus su kitu eismo dalyviu ar pasijutus nesaugiai. Sutarkite, kada nebetęsti kelionės, kam skambinti ir kada kreiptis pagalbos.
- Pasiekiamumas informacijos ir pagalbos. Vaikas turėtų žinoti tėvų ar globėjų kontaktus, mokėti juos rasti telefone arba žinoti atmintinai, taip pat žinoti bendrąjį pagalbos numerį 112. Aptarkite ir atsarginį variantą, jei telefonas sugestų.
