Šalies sostinės žiedinėmis sankryžomis važinėjantiems vairuotojams draudikai turi dvejopų žinių: fiksuojamų eismo įvykių žieduose skaičius per metus šiek tiek sumažėjo, tačiau kiekvienas susidūrimas vairuotojams kasmet kainuoja vis brangiau. Pačia avaringiausia žiedine sankryža Vilniuje ir toliau išlieka Savanorių žiedas, tačiau draudikai pastebi ir naują tendenciją – vis didesniu išbandymu vairuotojams tampa naujai įrengti mažieji žiedai.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2025 m. Vilniaus žiedinėse sankryžose iš viso užfiksuoti 183 eismo įvykiai, dėl kurių bendrovė sulaukė kreipinių nuostoliams atlyginti. Palyginus su 2024 m., tokių žalų kreipinių skaičius sumažėjo 9 proc.
Tuo metu dėl sostinės žiedinėse sankryžose įvykusių avarijų išmokėta viena vidutinė žala per metus ūgtelėjo ir sudarė 1736 eurus (2024 m. ji siekė 1685 eurus). Praėjusiais metais bendra išmokėta tokių žalų suma siekė daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.
„Didžiausias eismo įvykių skaičius, kaip ir ankstesniais metais, buvo fiksuotas intensyviausio eismo žiedinėse sankryžose. Liūdną avaringiausio eismo žiedo vardą išlaikė Savanorių sankryža (Savanorių pr., Laisvės pr. ir Geležinio Vilko g.), kurioje registruoti 83 eismo įvykiai. Reikšmingas eismo įvykių skaičius fiksuotas ir vadinamajame Pedagoginio universiteto žiede (T. Narbuto g., Konstitucijos pr., Geležinio Vilko g.) 45 atvejai, bei Olandų žiede Antakalnyje, kuriame įvyko 35 registruotos avarijos“, − sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak G. Petriko, vertinant žalų aplinkybes matyti, kad didžioji dalis incidentų kyla dėl ignoruojamo pirmumo judant eisme, netinkamai pasirinktos eismo juostos dar prieš įvažiuojant į žiedą, neparodytų posūkio signalų ar per mažo atstumo iki kito automobilio.
„Tai nėra pavienės atsitiktinės vairuotojų klaidos įvažiuojant į žiedines sankryžas ar judant jose – tokie scenarijai sudaro didžiąją dalį mūsų registruojamų žalų. Paprastai tariant, vairuotojai žieduose skuba, neįsitikina, ar tikrai turi pirmumo teisę, ir tikisi, kad kiti prisitaikys prie jų manevrų“, – teigia ekspertas.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad didžiausios fiksuotos žalos žiedinėse sankryžose pastaraisiais metais taip pat didėja. Brangiausia 2025 m. avarija žiedinėse sankryžose fiksuota Pedagoginio universiteto žiede, kuomet išmoka siekė 18,6 tūkst. eurų. 2024 m. didžiausia išmoka sudarė 12,3 tūkst. eurų ir buvo fiksuota Savanorių sankryžoje.
„Matome, kad žalų dydį vis labiau lemia ne vien pats susidūrimas, bet ir augančios remonto, detalių bei darbų kainos. Net ir nedidelis smūgis į kitą automobilį šiandien dažnai reiškia ne tik bamperio dažymą, bet ir parkavimo jutiklių, kamerų, daviklių keitimą. Todėl tas pats avarijos scenarijus šiandien vairuotojams kainuoja gerokai daugiau nei prieš kelerius metus“, – sako G. Petrikas.
Analizuojant eismo įvykių pasiskirstymą per metus, matyti ir aiškios sezoniškumo tendencijos. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, jau trejus metus iš eilės daugiausia eismo įvykių žiedinėse sankryžose fiksuojama vasarį, o kovą ir lapkritį incidentų skaičius išliko padidėjęs, palyginti su kitais metų mėnesiais.
Naujas pavojus – mažos žiedinės sankryžos
G. Petrikas atkreipia dėmesį, kad Vilniuje vis didesniu išbandymu vairuotojams tampa naujai įrengiami mažieji eismo žiedai. Tai ypač pasakytina apie į Vilnių rečiau atvykstančius ar pradedančiuosius vairuotojus.
„Pastaraisiais metais Vilniuje daugėja mažų, kompaktiškų žiedinių sankryžų, ypač Naujamiestyje. Mūsų fiksuojamose žalose matome, kad daliai vairuotojų jos kelia papildomų iššūkių – ne visiems aišku, ar tai žiedas, ar įprasta sankryža, ir kaip elgtis įvažiuojant iš šalutinio kelio. Ribotoje erdvėje sudėtingiau manevruoti ir tiksliai įvertinti atstumą tarp automobilių, pasirinkti tinkamą momentą įvažiuoti į sankryžą. Sprendimus čia tenka priimti labai greitai, todėl nepratusiems prie tokio tipo sankryžų tai tampa papildomu iššūkiu“, – pastebi G. Petrikas.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, pastarųjų metų statistika siunčia aiškią žinutę – nors eismo įvykių žiedinėse sankryžose palaipsniui mažėja, kiekvieno iš jų finansinė reikšmė auga.
„Tai reiškia, kad vairuotojų dėmesys ir atsargumas žieduose šiandien svarbūs ne tik saugumo, bet ir labai konkrečių finansinių pasekmių požiūriu. Kelios papildomos dėmesio ir susikaupimo sekundės prieš įvažiuojant į žiedą ar aiškiai parodytas posūkio signalas dažnai kainuoja nepalyginti mažiau nei net ir nedidelė avarija“, – apibendrina G. Petrikas.
