Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka rugsėjo 15 dieną Minske paprašė JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o padėti atblokuoti 43–44 mln. JAV dolerių, įstrigusių banke „Citibank“. Per pirmąsias jų derybas per šešis mėnesius Vašingtonas savo ruožtu siekė daugiau politinių kalinių paleidimų mainais į tolesnį JAV sankcijų Baltarusijai švelninimą.
JAV jau kreipėsi į „Citibank“
A. Lukašenka pareiškė, kad Minskas ir Vašingtonas jau pasiekė nemažai susitarimų dėl ekonominių ryšių. Jo teigimu, „Citibank“ įšaldyta suma yra Baltarusijai dirbusios bendrovės atliktas mokėjimas.
J. Coale’as per susitikimą pritarė, kad lėšos turėtų būti grąžintos. Pasak JAV pasiuntinio, Vašingtonas jau kreipėsi į banką ir rengia pinigams atblokuoti reikalingą mechanizmą. „Citibank“ A. Lukašenkos teiginio naujienų agentūrai „Reuters“ nekomentavo.
Prieš derybas Baltarusijos vadovas skelbė esąs pasirengęs aptarti tiek „didelius“, tiek „mažus“ sandorius. Tarp galimų temų jis įvardijo likusių JAV sankcijų panaikinimą ir baltarusiškų trąšų eksportą į Jungtines Valstijas.
Nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus Baltarusijoje pagal kelis Vašingtonui tarpininkaujant pasiektus susitarimus paleisti šimtai kalinių. Mainais JAV sušvelnino dalį Minskui taikomų sankcijų.
Pagal 2026 metų kovą pasiektą susitarimą A. Lukašenka nurodė paleisti 250 politinių kalinių. JAV sutiko sušvelninti ribojimus dviem Baltarusijos valstybiniams bankams ir šalies Finansų ministerijai, taip pat didžiausiems kalio trąšų gamintojams.
Balandį pagal kitą susitarimą buvo paleistas žinomas lenkų ir baltarusių žurnalistas Andrzejus Poczobutas. Tąkart laisvę iš viso atgavo dešimt žmonių.
Opozicija perspėja nereabilituoti diktatūros
Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja padėkojo D. Trumpui, J. Coale’ui ir JAV administracijai už tai, kad politinių kalinių klausimas tapo prioritetu. Ji pripažino, kad amerikiečių įsitraukimas jau davė apčiuopiamų rezultatų.
Vis dėlto opozicijos lyderė pabrėžė, kad represijos Baltarusijoje ir Minsko parama Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiasi. Pasak jos, derybų tikslas turi būti „ištuštinti kalėjimus, o ne reabilituoti diktatūrą“.
Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“ rugsėjo 15 dienos duomenimis, šalyje tebebuvo 912 politinių kalinių, tarp jų – 20 žurnalistų.
„Viasna“ teisininkas Pavelas Sapelka teigė, kad valdžia taiko „sukamųjų durų“ taktiką: vienus kalinius paleidžia, tačiau tuo pat metu įkalina naujus. Jo vertinimu, A. Lukašenkos režimas politinius kalinius naudoja kaip mainų priemonę, siekdamas sankcijų panaikinimo.
A. Lukašenka per susitikimą su JAV pasiuntiniu neigė, kad Baltarusijoje apskritai yra politinių kalinių. Opozicijos teiginį, jog vietoj paleistų žmonių sulaikoma dar daugiau, jis pavadino „visiška netiesa“.
JT ekspertai nustatė sistemingą persekiojimą
Rugsėjo 15 dieną paskelbtoje Jungtinių Tautų nepriklausomų ekspertų ataskaitoje konstatuota, kad Baltarusijos valdžia baudžiamojo teisingumo sistemą sistemingai naudoja valdžios oponentams persekioti.
Ekspertai nustatė pažeidimų visose proceso stadijose – nuo savavališkų sulaikymų ir kankinimų iki teisinių garantijų ribojimo, uždarų teismo procesų ir buvusių kalinių persekiojimo. Baltarusijos misija JT Žmogaus teisių taryboje iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
JT ekspertė Susan Bazilli paragino tarptautinę bendruomenę nenusigręžti nuo padėties Baltarusijoje. Ji pabrėžė, kad už sunkius žmogaus teisių pažeidimus atsakingi asmenys neturėtų tikėtis nuolatinio nebaudžiamumo.
Represijos šalyje itin sustiprėjo po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų. Tuomet šimtai tūkstančių žmonių išėjo protestuoti, o per valdžios susidorojimą buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių asmenų; daugelį jų sumušė policija.
2025 metais A. Lukašenka paskelbė laimėjęs septintąją prezidento kadenciją per rinkimus, kuriuos opozicija pavadino farsu. Vakarų valstybės Minskui taiko sankcijas dėl represijų ir dėl to, kad Baltarusija leido Rusijai naudoti savo teritoriją 2022 metais pradėtai plataus masto invazijai į Ukrainą.
Politikos analitiko Valerijaus Karbalevičiaus vertinimu, ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis gali padėti A. Lukašenkai mažinti priklausomybę nuo Kremliaus ir grįžti į tarptautinę areną. Jis taip pat gali tikėtis Europos Sąjungos sankcijų, kurios Baltarusijos ekonomikai smogia skaudžiau, švelninimo.
