Baltijos šalių gynybos technologijų startuoliai siekia stiprinti regiono atsparumą ir atgrasyti Rusiją, Lietuvai, Latvijai bei Estijai susiduriant su Maskvos ir Minsko hibridiniais veiksmais – nuo dronų įsibrovimų iki kibernetinių atakų.
Karas Ukrainoje paskatino kurti frontui skirtas technologijas
Romas Markevičius teigė, kad 2022 metais prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą jam ir bendraįkūrėjui iš kosmoso technologijų sektoriaus tapo paskata pradėti mokslinių tyrimų ir plėtros programą. Jos tikslas – suprasti, kokias technologijas būtų galima panaudoti fronte.
Karas Ukrainoje pakeitė mūšio lauką: didelę dalį kovos veiksmų vykdo dronai ir robotai, todėl svarbus spartus technologijų kūrimas bei galimybė greitai didinti gamybos apimtis. R. Markevičiaus vertinimu, Europos ginkluotės transformacijai reikia ne vien pažangių, bet ir lengvai pritaikomų technologijų, o startuoliai gali pasiūlyti veiksmingus ir ekonomiškus sprendimus.
Lietuva, Latvija ir Estija per pastaruosius dešimtmečius sukūrė aktyvią startuolių ekosistemą, iš kurios išaugo tarptautiniu mastu žinomos bendrovės „Vinted“ ir „Bolt“.
Kariuomenė atveria poligonus naujoms sistemoms
Lietuvos ginkluotosios pajėgos kas mėnesį suteikia prieigą prie poligonų ir oro erdvės naujoms technologijoms bandyti. Birželį Rūdninkų poligone per tarptautines pratybas „Vanguard 26“ buvo testuojamos privataus sektoriaus dronų ir balionų aptikimo bei sunaikinimo sistemos.
2026 metų Lietuvos gynybos biudžetas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP, ir yra 43 proc. didesnis nei 2025 metais. Dalis lėšų skiriama bepiločiams orlaiviams, kovos su jais sistemoms, radarams bei elektroninei kovai.
„Luna Robotics“ vadovas ir bendraįkūrėjas Elvinas Kukys sakė, kad bendrovė kuria pažangias FPV dronų vaizdo sistemas, kurias galima bandyti su Ukrainos, Lietuvos ir kitų NATO šalių kariais. Vasario mėnesį įmonė pristatė naktinio matymo kamerų sistemą, skirtą dronų operatoriams aptikti ir kontrabandiniams balionams tamsoje perimti. Šią sistemą ji sukūrė savo lėšomis, nepatekusi į valstybės remiamą inovacijų konkursą.
Analitikai sako, kad startuoliai puolimą apsunkintų
„Verisk Maplecroft“ vyresnysis Europos analitikas Mario Bikarski vertino, kad per ketverius metus Baltijos šalys pertvarkė ekonomiką ir investavo į gynybą, todėl yra tarp geriausiai naujoms atakų formoms pasirengusių valstybių.
Vis dėlto „Fitch“ analitikas Milanas Trajkovičius pabrėžė, kad klestintis gynybos startuolių sektorius vienas pats galimo Rusijos puolimo nesustabdytų, tačiau jį apsunkintų.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigė, kad dėl geografinio artumo Rusijai daliai investuotojų reikia papildomo užtikrinimo. Jo teigimu, tam padeda susitikimai su ministerijų atstovais, kartais aptariant konfidencialią informaciją, taip pat tarptautinių karių, šarvuočių ir kitos karinės technikos buvimas Lietuvoje.
