Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmininkavo Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžiui, vykusiam kartu su Visuotinės gynybos forumu. Posėdyje daugiausia dėmesio skirta visuotinio šaukimo klausimui, visuotinės gynybos sistemos stiprinimui ir platesniam verslo, organizacijų bei visuomenės įsitraukimui į valstybės gynybą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad visuotinė gynyba turi būti ne tik strateginiuose dokumentuose įtvirtinta sąvoka, bet ir kasdienė praktika, grindžiama konkrečiais institucijų, organizacijų, verslo bei žmonių veiksmais. „Stipri kariuomenė pati savaime dar nesukuria stiprios valstybės. Valstybė stipri tada, kai pasirengusi ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė. Kai institucijos žino savo vaidmenį, verslas ir organizacijos pasirengę užtikrinti veiklos tęstinumą, o žmonės žino, ką turėtų daryti krizės ar karo atveju“, – sakė Prezidentas.
Posėdyje buvo pristatyti asociacijos „Visuotinė gynyba“ iniciatyva atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai, ekspertinės diskusijos dėl visuotinio šaukimo išvados ir Lietuvos visuotinės gynybos modelio simuliacijos rezultatai, kurie parodė poreikį stiprinti piliečių pasirengimą ir turėti visuotinį šaukimą, kuris leistų rengti ne tik Lietuvos kariuomenės mobilizacinį rezervą, bet ir valstybės kritinių institucijų bei funkcijų tęstinumui reikalingą rezervą. Taryboje taip pat diskutuota apie galimas tarnybos formas, sistemos teisingumą ir skaidrumą, visuomenės pasitikėjimą ja bei praktines visuotinio šaukimo įgyvendinimo sąlygas.
Buvęs Suomijos kariuomenės vadas generolas Timo Kivinenas tarybos nariams ir Visuotinės gynybos forumo dalyviams pristatė Suomijos patirtį. Suomijos pavyzdys rodo, kad visuotinis šaukimas gali būti pagrindinis visuotinės gynybos pasirengimo elementas, apimantis ne tik kariuomenės rezervo rengimą, bet ir platesnį visuomenės pasirengimą valstybės gynybai.
Prezidento teigimu, visuotinio šaukimo klausimą vis aktyviau kelia žmonės, verslas ir įvairios organizacijos. „Visuomenėje auga supratimas, kad valstybės gynyba – visų mūsų atsakomybė“, – sakė šalies vadovas.
Tarybos posėdyje vienbalsiai buvo priimtas nutarimas, kad Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba Valstybės gynimo tarybai (VGT) teiks rekomendaciją pavesti Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei pateikti poreikiais ir resursais grįstą vertinimą dėl visuotinio šaukimo įvedimo Lietuvos kariuomenėje iki 2030 m. su galimu detaliu jo įgyvendinimo planu.
Po tarybos posėdžio Prezidentas dalyvavo Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos ir Darbdavių iniciatyvos pasirašymo ceremonijoje.
Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartiją pasirašiusios organizacijos prisiima tris konkrečius įsipareigojimus: parengti žmones, kad kiekvienas žinotų savo vaidmenį, būtų pasiruošęs ir turėtų reikalingų kompetencijų; parengti organizaciją, kad ji būtų atspari, pasiruošusi ir galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą; veikti sistemingai, kasmet įgyvendinant bent dvi papildomas pasirengimo priemones.
„Organizacijų ir verslo atstovai patys įvardijo, kuo ir kaip yra pasirengę prisidėti prie valstybės gynybos, ir dabar savo įsipareigojimus įtvirtins parašais. Džiaugiuosi matydamas, kad vis daugiau iniciatyvų atsiranda ne todėl, kad kažkas nurodo iš viršaus, o todėl, kad pačios organizacijos ieško, kaip galėtų prisiimti daugiau atsakomybės“, – sakė Prezidentas.
Ceremonijoje taip pat pristatyta Darbdavių iniciatyva. Prie jos prisijungusios bendrovės įsipareigoja finansiškai palaikyti darbuotojus, savanoriškai pasirenkančius privalomąją pradinę karo tarnybą, visą tarnybos laikotarpį kas mėnesį mokėdamos po 2300 eurų prieš mokesčius.
Pasak valstybės vadovo, tai konkretus verslo indėlis į valstybės gynybą – sudaryti sąlygas darbuotojui atlikti karinę tarnybą ir kartu išsaugoti finansinį stabilumą. „Man svarbu, kad abi šios iniciatyvos kyla iš pačios visuomenės – tai nėra valstybės institucijų suformuota darbotvarkė. Žmonės, organizacijos ir verslas patys sprendžia, kur ir kaip gali prisidėti. Būtent tokio iniciatyvumo ir tokios lyderystės reikia mūsų valstybei“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį, kad šios iniciatyvos taps platesnio proceso pradžia ir kad vis daugiau organizacijų bei įmonių atras savo vietą visuotinės gynybos sistemoje, prisiimdamos konkrečius įsipareigojimus.
