Buvę ministrai pirmininkai – demokratas Algirdas Butkevičius ir konservatorė Ingrida Šimonytė – vertina, kad paskirtasis premjeras, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius kompetencijų prasme turi pranašumą prieš pareigas paliksiančią Ingą Ruginienę, tačiau, jų teigimu, jam teks parodyti ryžtą ir prisiimti politinę atsakomybę. Antradienį, liepos 14 d., Seime numatyta svarstyti ir galutinai tvirtinti XXI Vyriausybės programą – jai pritarus, naujasis ministrų kabinetas turėtų prisiekti parlamente.
I. Šimonytė įžvelgia potencialą, bet ją neramina lojalūs ministrai
2020–2024 metais Vyriausybei vadovavusios I. Šimonytės vertinimu, M. Sinkevičius turi potencialo ministrų kabinetui vadovauti sėkmingiau nei I. Ruginienė, tačiau kai kurie jo sprendimai kelia abejonių, ar tas potencialas bus išnaudotas. „Potencialo, kad būtų geriau, tikrai yra. Ir manau, kad niekas nesame Lietuvos priešai, mes norime, kad Lietuvai būtų geriau. Jeigu Vyriausybė geriau dirba, tada Lietuvai yra geriau. To potencialo tarsi būtų, bet kai kurie sprendimai pakeliui kelia abejonę, ar tą potencialą norima išnaudoti iš tikrųjų“, – Eltai sakė konservatorė.
Labiausiai opozicijos atstovę neramina paskirtojo premjero pasirinkimai formuojant ministrų kabinetą. Pasak jos, M. Sinkevičius turėjo progą suburti stiprią ir kompetentingą komandą, tačiau vietoje to pasirinko sau lojalius kandidatus. „Tai nėra gerai, nes kai vadovas renkasi sau lojalius žmones, tai yra vienas iš dviejų: jis arba pats netvirtai jaučiasi ir todėl nori, kad šalia būtų palaikantys ir pritariantys, arba jis turi tokių užduočių tiems ministrams, kurių kiti ministrai, turintys profesinę savigarbą, galbūt gali nevykdyti“, – dėstė politikė.
„Aš tikrai negaliu skubėti vertinti. Mane šitie keitimai neramina. Nesakysiu, kad gąsdina šitame etape, dar neramina, bet tai tarsi turėjo potencialo turėti tikrai kokybiškesnę Vyriausybę, negu kad buvo iki šiol. Nesu tikra, ar tą potencialą išnaudos M. Sinkevičius“, – tvirtino Seimo narė.
Kodėl pernai buvo pasirinktas „I. Ruginienės eksperimentas“?
I. Šimonytė M. Sinkevičiui kelia ir atsakomybės klausimą: jos teigimu, progą stoti prie Vyriausybės vairo politikas turėjo dar pernai, tačiau ja nepasinaudojo. „Niekaip negaliu suprasti, kodėl tuomet buvo pasirinktas I. Ruginienės eksperimentas. Ir čia yra M. Sinkevičiaus, kuris tuo metu buvo laikinasis, bet vis dėlto – partijos vadovas, atsakomybė. Ir jeigu po devynių mėnesių vis tiek atsitinka taip, kad tu pats turi eiti į Vyriausybę, ją formuoti ir jai vadovauti, manau, kad klausimas yra M. Sinkevičiui“, – aiškino ji.
Anot ekspremjerės, patirties ir supratimo politikas turi, tačiau galbūt baidosi premjero pareigas natūraliai lydinčios atsakomybės naštos. „Yra iš ko tą patirtį sukaupti, bet kai tos patirties nenori panaudoti, o tiesiog ieškai, kas tą darbą padarytų už save, tada yra tų klausimų natūraliai, kad gal tu čia visą laiką nuo tos atsakomybės bėgsi“, – pabrėžė I. Šimonytė.
A. Butkevičius ragina greitai žengti ryžtingus žingsnius
Ministrų kabinetui 2012–2016 metais vadovavęs A. Butkevičius akcentavo, kad būsimasis Vyriausybės vadovas turės parodyti pasiryžimą imtis atsakomybės. „Reikalingas didesnis ryžtingumas, pabrėžiant ir išskiriant esamą padėtį, politinę nelygybę, ir aiškiai nubrėžiant konkrečias kryptis, kad atgal kelio nėra“, – Eltai sakė jis.
Į naują koaliciją pakviestos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys tikisi, kad patvirtinus Vyriausybę socialdemokratų lyderis greitai imsis reformų. „Aš tikiuosi, kad patvirtinus Vyriausybę jis greitai turės pasakyti: „Mes padarome tam tikrus ryžtingus žingsnius“, – tą, ką yra pasakęs, pavyzdžiui, Vokietijos premjeras, įgyvendinant ekonomikos reformos programą, pabrėžiant, dėl kokių dalykų reikia tai daryti“, – komentavo A. Butkevičius. Jo perspėjimu, politinės atsakomybės neprisiėmimas keltų riziką M. Sinkevičiaus politinei reputacijai: „Kiekvienam žmogui, jeigu jis neprisiima tos politinės atsakomybės, tai praktiškai politiniame lauke gyvenimas paskui ateityje irgi būna liūdnas.“
Analitikas: M. Sinkevičius turi tvirtą mandatą partijoje
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus vertinimu, didžiausia paskirtojo premjero stiprybė – politinis svoris Lietuvos socialdemokratų partijoje: jis yra partijos pirmininkas, neseniai gavęs tvirtą mandatą. „I. Ruginienei, be politinės patirties trūkumo, labai trukdė ir svorio partijoje nebuvimas“, – Eltai sakė apžvalgininkas.
Nors nacionalinės politikos patirties M. Sinkevičius turi nedaug, svarbia analitikas laiko jo, kaip ilgamečio ir populiaraus Jonavos mero, patirtį. M. Baltrukevičius paskirtąjį premjerą apibūdina ir kaip mažiau ideologinį nei I. Ruginienė ar Gintautas Paluckas – M. Sinkevičius yra sakęs, kad tos pačios lyties porų santykiai nebus jo prioritetas. „Jeigu socialdemokratų rinkiminis šūkis buvo „Valstybė, kuri veikia“, tai M. Sinkevičius save įsivaizduoja labiau kaip problemų sprendėją, kaip praktiką“, – kalbėjo analitikas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kitaip nei beveik visi ankstesni Lietuvos premjerai, M. Sinkevičius nėra Seimo narys, tačiau didele problema to nelaiko: premjeras, anot jo, vis tiek bus politinių įvykių epicentre, o kolegos pasirūpins, kad jis nejaustų informacijos trūkumo.
Seimas programą tvirtins liepos 14-ąją
Vyriausybių kaitą lėmė performuota valdančioji koalicija: I. Ruginienės ministrų kabinetas atsistatydino, kai M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą vadovauti naujai Vyriausybei. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė M. Sinkevičių premjeru, jo kandidatūrai pritarė parlamentas. Nauja Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai – balsavimas ir XXI ministrų kabineto priesaika numatyti antradienį, liepos 14 d.
Liepos 9 d. XXI Vyriausybės programos projektui jau pritarė Seimo Europos reikalų komitetas: už balsavo 10 komiteto narių, prieš nebuvo nė vieno, 4 susilaikė. Posėdyje paskirtieji ministrai Kęstutis Budrys, Taurimas Valys ir Martynas Katelynas pristatė būsimos Vyriausybės ES politikos darbotvarkės tikslus. Valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos – Seimo frakcijų puslapyje joms iš viso tenka 74 nariai (atitinkamai 52, 13 ir 9).
