Lietuva spalio 7 d. mini 35-erius narystės Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO) metus. Nuo 1991 m. Lietuva aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje, įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus ir siekia tvirtesnės UNESCO paramos Ukrainai Rusijos karo metu.
Narystė UNESCO buvo svarbus įvykis atkūrus nepriklausomybę, leidęs pasauliui atrasti Lietuvos istoriją ir kultūrą. Pirmoji pasaulio paveldo vertybė – Vilniaus istorinis centras – įtraukta vos po 3 metų, o pirmoji Baltijos šalių sostinė, kuriai suteiktas šis statusas. Tai pavyko pasiekti ir dėl pirmosios Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis pastangų, užtikrinusių finansinę paramą Vilniaus senamiesčio atnaujinimui. Tarp pirmųjų UNESCO paskelbtų nematerialaus paveldo šedevrų – Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje. Įstojimas į UNESCO atvėrė naujas galimybes Lietuvos ekspertams bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, gauti paramą reformoms ir projektams.
UNESCO misija – prisidėti prie darnios visuomenės kūrimo, skatinant kultūrinį dialogą, demokratines vertybes, saviraiškos laisvę ir ginant žmogaus teises. Lietuva, ilgą laiką buvusi paramos gavėja, tapo paramos teikėja ir lygiaverte partnere. Šalis ne kartą buvo išrinkta į svarbiausią UNESCO valdymo organą – Vykdomąją Tarybą, o Lietuvos deleguoti ekspertai aktyviai veikia įvairiuose UNESCO organuose.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija koordinuoja šalies institucijų įsitraukimą į tarptautinių dokumentų rengimą ir įgyvendinimą, organizuoja diskusijas tarp vyriausybinio, nevyriausybinio sektorių ir akademijos aktualiais viešosios politikos klausimais. Šios diskusijos formuoja gaires sprendžiant kompleksinius klausimus, nuo nelegalaus kultūros vertybių gabenimo iki dirbtinio intelekto etikos reglamentavimo.
Iš viso 13 Lietuvos kultūros, gamtos ir dokumentinio paveldo vertybių pripažintos pasauliniu mastu ir įrašytos į UNESCO sąrašus. Pasaulio paveldo sąraše yra Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005), Modernistinis Kaunas (2023). Nematerialaus kultūros paveldo sąraše – Kryždirbystė, Dainų ir šokių šventės Baltijos šalyse (2008), Lietuviškos sutartinės (2010), Šiaudinių sodų tradicija (2023). Programos „Pasaulio atmintis“ registre – „Baltijos kelias“ (2009), Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus biblioteka (2009), Liublino unijos aktas (2017). Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tinklą (2011). Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinkle.
Šiuo metu Lietuva rengiasi dviejų paraiškų – Kūčių vakarienės (su Lenkija ir Ukraina) bei Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijos – įrašymui į Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Taip pat kandidatuojama į Pasaulio paveldo komitetą ir Povandeninio kultūros paveldo apsaugos komitetą. 2027 m. bus minimos Oskaro Milašiaus 150-osios gimimo metinės, tęsiama parama Ukrainai.
„35-eri Lietuvos narystės UNESCO metai – tai ne tik pripažinimas pasaulyje, bet, pirmiausia, atsakomybė: saugoti tai, ką paveldėjome, dalytis tuo su pasauliu ir kartu kurti ateitį, kurioje žmogaus orumu paremtas švietimas, kultūra, mokslas ir gamta yra ne atsvara vystymuisi, o jo pagrindas“ – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
