„Citadele“ bankas Lietuvoje užfiksavo naują sukčiavimo schemą, kai žmonės fiktyviai įdarbinami įmonėse, o vėliau jų vardu paimamos paskolos, apie kurias nukentėjusieji sužino tik gavę raginimus grąžinti skolą. Apie tai liepos 10 d. paskelbtame perspėjime pranešė banko plėtros vadovas Romas Čereška, pabrėžęs, kad tokių atvejų daugėja.
Sukčiai sukuria teisėto darbo įspūdį
Neseniai „Citadele“ užfiksuotu atveju įdarbinimas iš pradžių atrodė teisėtas: darbuotojai buvo oficialiai registruojami, už juos mokami mokesčiai, o į sąskaitas reguliariai pervedamas atlyginimas.
Vėliau paaiškėjo, kad įmonę valdęs asmuo buvo gavęs prieigą prie darbuotojų elektroninės bankininkystės duomenų. Pasinaudojęs jais, jis darbuotojų vardu ėmė paskolas, o gautas lėšas pervesdavo į savo sąskaitas.
Pasak R. Čereškos, tokios schemos esmė – sukurti patikimumo įspūdį ir padaryti žmogų tinkamu kandidatu kreditui gauti. Sukčiams dingus, visa atsakomybė už skolą lieka asmeniui, kurio vardu paskola paimta, ir jis gali patirti didelių finansinių nuostolių.
Apgaulingas pasiūlymas išduoda finansiniais prašymais
Banko atstovas pabrėžia, kad sukčiai dažniausiai pasinaudoja ne technologijų spragomis, o žmonių patiklumu ir neatsargumu saugant savo duomenis. Elektroninės bankininkystės prisijungimai ir „Smart-ID“ kodai turi likti tik asmeniniam naudojimui, nes teisėtai veikiančiai įmonei tokia informacija nereikalinga.
Aiškiausias apgaulingo darbo pasiūlymo ženklas – kai po įsidarbinimo žmogaus prašoma ne dirbti, o priimti finansinius sprendimus: paimti paskolą savo vardu, atskleisti bankininkystės duomenis, sudaryti lizingo sutartį, investuoti ar perduoti pinigus.
Įtarimą taip pat turėtų kelti neįprastai greitas įdarbinimas be išsamesnio pokalbio, miglotai apibūdintos pareigos, spaudimas apsispręsti skubiai ir prašymas pateikti banko duomenis ar pervesti pinigų dar nepradėjus dirbti. „Patikimas darbdavys darbuotojo neprašo nei skolintis, nei pervesti pinigų, nei atskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimų“, – primena R. Čereška.
Nukentėjusieji raginami nedelsti
Papildomai apsisaugoti galima nemokamai įsirašius į Lietuvos banko administruojamą sąrašą „STOP vartojimo kreditams“. Įtraukus duomenis į šį sąrašą, vartojimo kreditai žmogaus vardu nebegali būti suteikiami.
Lietuvos bankas nurodo, kad įsirašymas į sąrašą neturi įtakos kredito istorijai, galioja neribotą laiką, o išsibraukti galima bet kada. Šia paslauga naudojasi ir norintys apsisaugoti nuo paskolų svetimu vardu, pavyzdžiui, praradę asmens dokumentus.
Jeigu žmogus jau atliko pavedimą, pasidalijo prisijungimo duomenimis ar jo vardu buvo paimta paskola, „Citadele“ ragina nedelsiant susisiekti su savo banku. Pasak R. Čereškos, kuo mažiau laiko praėjo nuo mokėjimo, tuo didesnė tikimybė jį sustabdyti. Viena dažniausių nukentėjusiųjų klaidų, anot jo, yra delsimas veikti dėl gėdos ar vilties, kad problema išsispręs savaime.
Prieš priimant finansinius pasiūlymus investuoti ar skolintis, verta pasitikrinti Lietuvos banko svetainėje skelbiamus sąrašus įmonių ir interneto svetainių, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų.
