2026 m. spalio 7 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija surengė spaudos konferenciją „Išgirsta patirtis: tikri balsai, tikri pokyčiai“, skirta Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Joje diskutuota apie psichikos sveikatos sektoriaus iššūkius, su sunkumais susiduriančių asmenų poreikius ir teises, stigmos mažinimą ir patirties turinčių žmonių įtraukimą į politikų formavimą. Pristatyta Higienos instituto inicijuota psichikos sveikatos ambasadorių programa „Žvelk giliau“.
Pasaulio sveikatos organizacija šiais metais kviečia atkreipti dėmesį į žmones, įveikusius psichikos sveikatos sunkumus, ir įtraukti jų patirtį į sprendimų priėmimą psichikos sveikatos srityje.
„Vien išklausyti nepakanka: žmogus gali papasakoti savo istoriją labai asmeniškai, bet vis tiek likti neišgirstas. Taip nutinka, kai jo klausomės, bet sprendimus priimame be jo. Todėl svarbu galvoti ne tik apie stigmos mažinimą, bet ir apie tai, ką pakeisti, kad žmogaus patirtis taptų sprendimo dalimi“, – teigė spaudos konferenciją moderavusi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Jekaterina Rojaka.
Stigma neleidžia kreiptis pagalbos
Diskusijose akcentuota, kad visuomenėje vis dar stipri psichikos sveikatos problemų stigma, todėl žmonėms sunku kalbėti apie savo psichikos sveikatą. „Kai kalbame apie fizinę sveikatą, nebijome pasigirti, kad buvome pas kardiologą ar odontologą. Bet kai prasideda kalba apie psichikos sveikatą, daugelis bijo kalbėti. Kreiptis pagalbos sau ar artimam žmogui nėra silpnumo ženklas“, – teigė Seimo komisijos pirmininko pavaduotoja L. Girskienė.
Nors Lietuvoje dedamos pastangos ir stebimas savižudybių skaičiaus mažėjimas, psichikos sveikatos problemų stigma kelia rimtų iššūkių. „Pasakyti, kad sergu kuria nors fizine liga, nėra gėdinga. Tačiau pasakyti, kad turiu psichikos sveikatos ligos kodą ar lankiausi pas psichiatrą ar psichologą, vis dar gėda, ir tai gali turėti pasekmių net darbe. Net ir mokyklose, kuriose dirba psichologai, vaikams vis dar gėda į juos kreiptis, todėl jie dažniau renkasi anonimiškas emocinės pagalbos linijas“, – teigė Seimo komisijos narė J. Sejonienė.
Psichikos sveikatos specialistų trūkumas regionuose
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 m. psichikos sveikatos centruose užfiksuota daugiau nei 1,2 mln. apsilankymų, tai maždaug 100 tūkst. daugiau nei ankstesniais metais, rodantis sparčiai augantį psichologinės pagalbos poreikį. „Ypač regionuose trūksta psichologinės pagalbos vaikams. Klaipėdos apskrityje neturime nei vieno centro, kur vaikas, susidūręs su psichikos sveikatos problemomis, galėtų nuvykti ir gauti pagalbą čia ir dabar“, – teigė Seimo narė L. Girskienė.
Pacientų teisės ir psichikos sveikatos paslaugų finansavimo iššūkiai
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, Vilniaus universiteto prof. dr. Arūnas Germanavičius akcentavo, kad į žmogų orientuotos priežiūros pagrindas yra pacientų teisės. „Pacientų teisės, pagarba jiems ir galimybė aktyviai dalyvauti priimant sprendimus yra vieni svarbiausių kokybiškos, į žmogų orientuotos psichikos sveikatos priežiūros principų“, – teigė prof. dr. A. Germanavičius.
Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė yra pirmoji Lietuvoje, pradėjusi taikyti Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyvos „Quality Rights“ principus. Ligoninėje pacientams pateikiama išsamesnė informacija apie jų sveikatą ir gydymą, naudojant planšetinius kompiuterius.
Ligoninėje plečiamos nemedikamentinės psichikos sveikatą stiprinančios paslaugos: 2025 m. 91 proc. ligoninėje gydytų pacientų (kasmet gydoma apie 7 tūkst. asmenų) gavo 2 ir daugiau nemedikamentines paslaugas, prieš kelerius metus šis rodiklis sudarė 48 proc.
„Visų šių priemonių taikymas stiprina į pacientą orientuotą požiūrį ir padeda kurti pagarbesnę, saugesnę bei žmogaus poreikius atliepiančią sveikatos priežiūrą, kurioje pacientas yra savo sveikimo kelionės pagrindinis planuotojas ir aktyvus sprendimų priėmėjas“, – apibendrino prof. dr. A. Germanavičius.
Atsiradus finansavimo spragoms psichikos sveikatos sistemoje, „Mažinant stacionarines psichiatrijos įstaigas ir plečiant ambulatorinę pagalbą, labai svarbu išlaikyti ir didinti finansavimą. Lietuva vis dar nesiryžta finansuoti mokslo įrodymais pagrįstos ankstyvosios psichozės intervencijos programos 14–25 metų asmenims, todėl dažnai tenka dirbti tik su pasekmėmis“, – teigė prof. dr. A. Germanavičius.
„Žvelk giliau“: psichikos sveikatos patirtis kaip kompetencija
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atstovė Gintarė Maliuševskienė pristatė 2023 m. pradėtą Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą „Žvelk giliau“. Iki šiol surengta daugiau nei 300 renginių, kuriuose dalyvavo apie 10 tūkst. gyventojų. 2025 m. grįžtamojo ryšio tyrimo duomenimis (apklausta daugiau nei 2 tūkst. renginių dalyvių), 85 proc. apklaustųjų rekomenduotų kitiems išklausyti psichikos sveikatos ambasadoriaus istoriją. Susitikimai su ambasadoriais prioritetizuojami mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose teritorijose, kur stigma didesnė.
„Turime klausti ne tik, kur žmogus gali gauti pagalbą, bet ir kas gali jam sutrukdyti iki tos pagalbos ateiti. Todėl kviečiame politikus ir sprendimų priėmėjus pasitelkti psichikos sveikatos ambasadorius sprendimų priėmimo procese – jų balsas yra svarbus“, – teigė G. Maliuševskienė.
Psichikos sveikatos ambasadorius Eligijus Juchnevičius, turėjęs priklausomybės patirtį ir dabar esantis priklausomybių konsultantas bei emocinės paramos linijos savanoris, pasakojo, kad svarbiausi pokalbiai vyksta po renginių, kai žmonės prašo kontakto ar dalijasi patirtimi. „Nė viena sistema negali viena su stigma kovoti. Be bendruomenės ir visuomenės pagalbos ji yra bejėgė. Būtina žvelgti giliau ir matyti ne ligą, ne priklausomybę, ne krizę, o žmogų“, – teigė E. Juchnevičius.
Seimo komisijos narys, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila akcentavo, kad psichikos sveikatos problemos ypač paaštrėjo po COVID-19 pandemijos. „Lietuvoje turime didelių psichikos sveikatos problemų. Kaimiškose vietovėse dažniau susiduriama su vienomis priklausomybėmis, miestuose – su kitomis problemomis ir iššūkiais. Sprendimų paieška ir priėmimas yra labai svarbus, tęstinis procesas. Labai sveikinu visas iniciatyvas ir žmones, dirbančius psichikos sveikatos srityje“, – teigė Seimo narys A. Busila.
„Savižudybių skaičius mažėja, bet statistiniai duomenys yra tik „ledkalnio viršūnė“ – nematoma svarbi šios problemos dalis. Psichikos liga nėra jokia gėda. Su sunkumais gyvenime susiduria tikrai didelė dalis gyventojų, todėl turime tai vertinti pagarbiai ir suteikti visą įmanomą pagalbą“, – akcentavo Seimo narė J. Sejonienė.
Seimo komisijos narė J. Rojaka priminė, kad prevencija yra ne tik žmogaus teisių, bet ir ilgalaikių investicijų klausimas. „Prevencijos nebuvimas ilgainiui kainuoja gerokai brangiau nei prevencinių veiksmų finansavimas šiandien. Psichikos sveikatos prevencija nėra vien sveikatos apsaugos klausimas. Tai investicija į žmogų, visuomenės gerovę ir valstybės ateitį. Kuo vėliau suteikiame pagalbą, tuo didesnę kainą sumoka žmogus, jo šeima ir visa visuomenė. Minėdami Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, kviečiame pastebėti šalia esantį žmogų, sustoti, paklausti ir, svarbiausia, išgirsti. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija palaiko „Jaunimo linijos“ kasmet rengiamą akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Spalio 9–10 dienomis Seimo rūmai nušvis žalia spalva. Tačiau svarbiausia, kad žalia šviesa pagalbai degtų ne tik dvi dienas per metus. Kad ji reikštų mūsų kasdienį pasirinkimą išgirsti, padėti ir veikti. O svarbiausia – kad nė vienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, neliktų vienas“, – apibendrino Seimo narė J. Rojaka.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašas čia.
