JAV administracija pritarė Saudo Arabijos urano sodrinimo projektui, tačiau nenumatė saugiklių, kurie neleistų karalystei sukurti branduolinio ginklo, liepos 18 d. pranešė CNN, remdamasis matytu susitarimo juodraščiu. Kaip liepos 20 d. perpasakojo „Middle East Eye“, Vašingtono parama Rijado civilinei branduolinei programai dar laukė prezidento Donaldo Trumpo parašo, nors JAV ir Saudo Arabijos derybos buvo baigtos 2025 m. spalį.
Juodraštis leistų Rijadui sodrinti uraną be tarptautinių saugiklių
CNN matytas dokumentas rodė, kad tekstas palieka Saudo Arabijai galimybę ateityje sodrinti uraną: jame kalbama apie „papildomus saugiklius ir verifikavimo priemones jautriausioms galimo branduolinio bendradarbiavimo sritims“, įskaitant sodrinimą ir perdirbimą. Anot žiniasklaidos cituotų neįvardytų pareigūnų, privalomi dokumentai — įskaitant „123 susitarimą“ ir saugiklių protokolus — liepos 19 d. dar nebuvo išsiųsti Kongresui, esą baiminantis dvipartinio pasipriešinimo.
Saudo sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas ir jo patarėjai jau seniai siekia susitarimo, kuris leistų sodrinti uraną — jo, anot Rijado, karalystė turi didžiulius išteklius. „Mes jį sodrinsime, parduosime ir gaminsime „yellowcake“, — pernai sakė Saudo Arabijos energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas.
Kuo susitarimas skiriasi nuo JAE modelio
JAV branduolinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis susitarimuose Vašingtonas paprastai kelia sąlygą neplatinti — pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai įsipareigojo nesodrinti urano ir neperdirbti panaudoto branduolinio kuro. JAE, Marokas bei dešimtys Europos ir Azijos šalių yra pasirašiusios vadinamuosius „123 susitarimus“, o JAV įstatymai iš esmės reikalauja tokio susitarimo, kad būtų galima licencijuoti reikšmingą JAV kilmės branduolinių medžiagų ar įrangos eksportą.
JAV įstatymų leidėjai taip pat reikalavo, kad Saudo Arabija sutiktų su vadinamuoju „Papildomu protokolu“, suteikiančiu Jungtinių Tautų Tarptautinei atominės energijos agentūrai (IAEA) papildomą prieigą prie objektų, duomenų ir nedeklaruotų vietų. JAE tokį protokolą pasirašė 2009 metais. Reuters pranešimu, Trumpo administracija 2025 m. lapkritį kai kuriems Kongreso komitetų vadovams išsiuntė preliminarią ataskaitą — ją privaloma pateikti, jei Papildomo protokolo nesiekiama.
Saudo Arabija ieško JAV branduolinio „skėčio“
Saudo siekis patekti po JAV branduoliniu „skėčiu“ buvo vienas svarbiausių klausimų per sosto įpėdinio vizitą Baltuosiuose rūmuose 2025 m. lapkritį. Praėjus kelioms dienoms po Izraelio smūgio „Hamas“ derybininkams Katare, Saudo Arabija pasirašė gynybos paktą su Pakistanu — vienintele branduolinį ginklą turinčia musulmoniško pasaulio valstybe. Vertinama, kad Pakistanas turi apie 170 branduolinių kovinių galvučių, o abi šalys nurodė, jog susitarimas apima visas karines galimybes.
Mohammedas bin Salmanas anksčiau yra sakęs, kad karalystė nesiekia branduolinio ginklo, tačiau jo siektų, jei tokį įgytų Iranas.
Liepos 22 d. šalys pasirašė „123 susitarimą“ — sprendimą perima Kongresas
Praėjus kelioms dienoms po pranešimo, 2026 m. liepos 22 d. JAV ir Saudo Arabija pasirašė branduolinio bendradarbiavimo „123 susitarimą“ ir dvišalį saugiklių susitarimą; dokumentus pasirašė energetikos sekretorius Chrisas Wrightas ir princas Abdulazizas bin Salmanas. Reuters ir AP šaltinių teigimu, pasirašytas susitarimas gali atverti kelią urano sodrinimo objektui Saudo Arabijoje bei leisti perdirbti branduolines atliekas, tačiau jame nėra IAEA Papildomo protokolo. Tiek urano sodrinimas, tiek panaudoto kuro perdirbimas laikomi galimais keliais į branduolinio ginklo medžiagas.
JAV Energetikos departamentas tvirtino, kad susitarimas atitinka Atominės energijos akto neplatinimo reikalavimus, kuriuos administracija vadina vienais griežčiausių pasaulyje, o valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 22 d. pareiškė, kad JAV nesudarys jokio branduolinio platinimo riziką keliančio susitarimo. Dokumentas keliauja į Kongresą: jei per 90 posėdžių dienų nebus surinkta balsų jam atmesti, susitarimas įsigalios, o prezidento veto įveikti prireiktų dviejų trečdalių daugumos.
