JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 8 dieną po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, Turkijos sostinėje, slapta persėdo iš „Air Force One“ į mažesnį karinį lėktuvą C-32A, pranešė „The Washington Post“. Prezidentas iš orlaivio buvo išvežtas oro uosto maisto tiekimo automobiliu, o žurnalistai ir dalis Baltųjų rūmų darbuotojų liko lėktuve, kuriuo, jų manymu, skrido D. Trumpas.
C-32A prezidentą nuskraidino į Britanijos bazę
Laikraščio peržiūrėta medžiaga ir jo šaltiniai rodo, kad kartu su prezidentu maisto tiekimo automobilyje buvo keli padėjėjai. Vėliau C-32A nuskraidino D. Trumpą į Karališkųjų oro pajėgų Mildenhalo bazę Jungtinėje Karalystėje.
Fotografai bazėje užfiksavo prezidentą išlipantį iš „Air Force One“, todėl manoma, kad prieš pasirodymą viešumoje jis slapta vėl persėdo į prezidentinį lėktuvą. AP pabrėžė šios versijos nepriklausomai nepatvirtinusi.
Operacijos priežastimi nurodyta patikima Irano keliama grėsmė prezidentui arba jo lėktuvui. Anksčiau šaltiniai teigė, kad ji galėjo būti susijusi su Irano remiamomis grupuotėmis. D. Trumpo vizito Turkijoje metu JAV pajėgos smogė Iranui, todėl buvo baiminamasi galimo atsako.
Trumpas sakė vykdęs apsaugos tarnybų nurodymus
Rugpjūčio 11-ąją D. Trumpas patvirtino slapta pakeitęs orlaivį, tačiau tvirtino manantis, kad mažesnis lėktuvas galėjo būti labiau pažeidžiamas nei „Air Force One“. Jis sakė vykdęs JAV Slaptosios tarnybos, prezidento apsauga besirūpinančios institucijos, ir kariuomenės nurodymus.
Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Stevenas Cheungas tiesiogiai nepatvirtino operacijos detalių. Vis dėlto jis pareiškė, kad administracija naudoja visas priemones prieš prezidentui kylančias grėsmes, bei gynė naują Kataro dovanotą lėktuvą, sakydamas, kad jam taikomi aukšto lygio saugumo protokolai. Slaptoji tarnyba komentuoti atsisakė.
Liepos 9 dieną ABC, remdamasi dviem JAV pareigūnais, skelbė kitokią pirmojo lėktuvo pakeitimo versiją: esą iš Kataro dovanoto lėktuvo į senesnį „Air Force One“ persėsta ne dėl konkrečios grėsmės, o dėl atsargumo ir skirtingų orlaivių apsaugos galimybių. D. Trumpas anksčiau viešai neigė, kad tą sprendimą lėmė saugumas, nors sakė esąs „pirmas Irano žudymo sąraše“.
Kritikai ragina Kongresą tirti keleivių riziką
Konektikutui atstovaujantis demokratų senatorius Richardas Blumenthalis operaciją pavadino beprecedente ir bauginančia bei paragino Kongresą ištirti, kaip buvo užtikrintas „Air Force One“ likusių keleivių saugumas.
Buvęs CŽA pareigūnas Stephenas Cashas kritikavo sprendimą, teigdamas, kad maždaug 100 lėktuve likusių žmonių galėjo būti panaudoti kaip masalas. Buvęs JAV diplomatas Nedas Price’as sakė neprieštaraujantis prezidento apsaugai, tačiau kaltino administraciją kelias savaites klaidinus žurnalistus. Jo teigimu, žurnalistų galėjo būti paprašyta laikinai neviešinti saugumo priemonių.
CNN vedėjas Jake’as Tapperis pažymėjo, kad jo kalbinti pareigūnai nebuvo girdėję apie atvejį, kai grėsmės metu „Air Force One“ su darbuotojais ir žurnalistais būtų naudojamas kaip masalas. Žurnalistų apsaugos komiteto Amerikos regiono vadovas José Zamora pareiškė, kad žurnalistai turi būti informuojami apie patikimas grėsmes, kad galėtų spręsti dėl savo saugumo.
Carnegie fondo analitikas Ankit Panda abejojo tokio išpuolio tikimybe. Jo vertinimu, norint iš toli pataikyti į prezidento lėktuvą, būtų reikėję vietoje veikiančių slaptų operatyvininkų su nešiojamaisiais priešlėktuviniais kompleksais.
