Danijos imigracijos ir integracijos ministras Morten Bødskovas pareiškė norintis atnaujinti teisinį tyrimą dėl galimo islamiško kvietimo maldai (adhano) uždraudimo, teigdamas, kad jis „neturi vietos Danijoje“. Pasak ministro, „kvietimas maldai neturėtų sklisti virš Danijos stogų“, o vaikštant po šalį neturėtų kilti abejonių, ar žmogus neatsidūrė „Islamabado priemiestyje“. Bødskovas, priklausantis centro kairės Socialdemokratų partijai, taip pat teigė, kad „islamizacija“ Danijoje užima per daug viešosios erdvės.
Adhanas tradiciškai penkis kartus per dieną skelbiamas iš minaretų garsiakalbių, kviečiant tikinčiuosius į mečetę. Kai kuriose Danijos vietose, pavyzdžiui, Kopenhagoje, vietos taisyklės dėl griežtų triukšmo ribų jau draudžia transliuoti kvietimą maldai per garsiakalbius.
Tai būtų jau trečias kartas, kai Danijos imigracijos ministras bando sukurti teisinį pagrindą kvietimui maldai riboti, – ankstesni Socialdemokratų bandymai buvo 2020 ir 2025 metais. Bødskovas imigracijos ir integracijos ministru tapo 2026 m. birželio 3 d.; iki tol, nuo 2022 m. gruodžio, jis ėjo verslo ministro pareigas.
Iniciatyva paskelbta netrukus po to, kai premjerė Mette Frederiksen 2026 m. birželį užsitikrino trečią kadenciją. Po kovo 24 d. rinkimų, kuriuose Socialdemokratai gavo 21,09 proc. balsų, koalicijos derybos truko rekordines 69 dienas. Suformuota mažumos vyriausybė vienija Socialdemokratus, Socialliberalus, Žaliąją kairę bei centristus Moderatus ir, anot „The Guardian“, turi 82 iš 179 parlamento vietų, todėl dėl daugumos pirmiausia remsis kairiąja Raudonųjų ir žaliųjų sąjunga.
Naujosios vyriausybės programoje numatyta socialinių priemonių: PVM maistui mažinimas, PVM panaikinimas vaisiams ir daržovėms, nemokamas viešasis transportas jaunesniems nei 22 metų asmenims bei didesnės išmokos mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams. Kartu Frederiksen pareiškė išlaikysianti griežtą imigracijos kursą – sieks deportuoti daugiau nusikaltimus padariusių užsieniečių ir toliau dirbs dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo centrų už ES ribų.
Danija pastaraisiais metais taiko vienas griežčiausių migracijos taisyklių Europoje. Pagal vadinamąją „geto“ arba „paralelinių visuomenių“ politiką, taikomą socialinio būsto rajonams, kuriuose daugiau nei 50 proc. gyventojų yra „ne vakarietiškos“ kilmės, iki 2030 m. galimas būsto pardavimas, griovimas ar nuomos sutarčių nutraukimas. 2025 m. vasarį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinė advokatė konstatavo, kad ši teisė gali būti tiesioginė diskriminacija pagal etninę kilmę. 2016 m. parlamentas patvirtino taisykles, leidusias konfiskuoti prieglobsčio prašytojų vertybes ir atidėti šeimų susijungimą; dėl to menininkas Ai Weiwei uždarė parodą Kopenhagoje.
Galimas kvietimo maldai draudimas gali susidurti su teisinėmis kliūtimis, nes Danijos konstitucija įtvirtina viešo tikėjimo praktikavimo teisę. 2023 m. vyriausybė siūlė drausti viešą Korano, Biblijos ar kitų šventųjų tekstų išniekinimą – už tai grėsė baudos arba iki dvejų metų kalėjimo, tačiau teisingumo ministras pabrėžė, kad žodinė ar rašytinė religijos kritika nebūtų draudžiama.
Pasak pranešimo, Danijoje gyvena apie 270 tūkst. musulmonų ir veikia apie 100 mečečių. Kopenhagos Didžioji mečetė pagal susitarimą su vietos valdžia lauko kvietimo maldai nenaudoja.
