Dauguma Lietuvos moksleivių nesijaučia užtikrinti dėl pasiruošimo ekstremalioms situacijoms, rodo LRK apklausa

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) atlikta apklausa atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos moksleivių nesijaučia pakankamai pasiruošę galimoms ekstremaliosioms situacijoms. Apklausos duomenimis, vidutiniškai 30 mokinių klasėje, 9 mokiniai nežinotų, ką dėti į evakuacijos kuprinę, o 11 – kur ieškoti artimiausios priedangos. Tačiau net 21 mokinys norėtų sužinoti daugiau apie pasirengimą. LRK kviečia 14–29 metų jaunuolius prisijungti prie Jaunimo programos savanorių, siekdama stiprinti šias žinias.

LRK Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pastebi, kad nors dalis jaunimo jau yra susipažinusi su pagrindinėmis pasirengimo temomis, teorinės žinios ne visada suteikia pasitikėjimo veikti realiose situacijose. „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, įgyja patirties dirbdami su žmonėmis ir vesdami edukacinius užsiėmimus. Jie taip pat stiprina viešojo kalbėjimo, komandinio darbo, lyderystės, atsakomybės, organizavimo ir komunikacijos įgūdžius. Kartu tai galimybė prisidėti prie visuomenės atsparumo stiprinimo ir kurti realų pokytį savo bendruomenėje“, – teigia K. Pinkevičiūtė.

Nuo įvykių stebėjimo – prie tiesioginės pagalbos

LRK Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasidalino savo patirtimi, kaip savanorystė sustiprino jo gebėjimą veikti ir požiūrį į krizių valdymą. Jo kelias į organizaciją prasidėjo po tragiško gaisro Viršuliškėse, kai jis, dirbdamas žurnalistu, rengė reportažus apie įvykį ir paskelbtą ekstremaliąją situaciją. „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Būtent tada sužinojau apie LRK jaunimo programą ir supratau, kad noriu ne tik stebėti įvykius iš šono, bet ir pats prisidėti prie pagalbos“, – pasakoja L. Kopcovs.

Jo požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms pasikeitė iš esmės. Anksčiau krizės jam atrodė tolimos, tačiau savanorystė parodė, kad jos gali ištikti netikėtai, o pasiruošimas suteikia ramybės ir užtikrintumo veikti. „Suvokiau, kad didžiausią ramybę suteikia ne viltis, jog nieko nenutiks, o žinojimas, kad prireikus mokėsi veikti. Ekstremaliosios situacijos planavimas, šeimos planas ar išvykimo krepšio turėjimas yra brandos ir atsakomybės ženklas. Kai žinai, ką daryti, baimę pakeičia aiškus veiksmų planas“, – sako savanoris.

Pasak L. Kopcovso, užsiėmimų tikslas – paversti teorines žinias praktiniu įpročiu ir parodyti, kad pirmąją pagalbą ar tinkamą reagavimą į krizę gali suteikti ne tik profesionalai. Tam reikia žinių, praktikos ir pasitikėjimo savo gebėjimais. Jis pabrėžia, kad prieš prisijungiant prie savanorystės visų šių dalykų mokėti nereikia. „Visiškai natūralu jausti dvejones ar baimę, kad kažko nemoki ar nesugebėsi. Tačiau LRK yra vieta, kur niekas nereikalauja iš tavęs būti profesionalu iškart – čia mes mokomės kartu. Nereikia išgelbėti pasaulio per vieną dieną, užtenka tiesiog pradėti“, – teigia jis.

Savanoriai mokosi patys ir perduoda žinias kitiems

K. Pinkevičiūtė aiškina, kad jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, vėliau dalyvauja pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos mokymuose, susipažįsta su edukacinių užsiėmimų turiniu ir metodika. „Savanoriai įsitraukia į savo miesto skyriaus veiklas kartu su kitais savanoriais ir koordinatoriumi. Jie veda neformaliojo ugdymo užsiėmimus moksleiviams apie pirmąją pagalbą, civilinę saugą, pirmąją psichologinę pagalbą ir kitas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms temas“, – aiškina programos vadovė.

Naujai prisijungusius savanorius lydi patyrę mentoriai, padedantys geriau pažinti organizacijos veiklą, pasiruošti praktinėms situacijoms ir tobulėti. Šiuo metu LRK Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė. Siekiant plėsti programą ir pasiekti daugiau žmonių visoje Lietuvoje, organizacija ieško aktyvių žmonių, pasirengusių prisidėti prie pagalbos ir bendruomenės kūrimo.

Organizacija siekia turėti bent po 20 aktyvių savanorių didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose) ir bent penkių žmonių grupes mažesniuose miestuose. Daugiau savanorių šiuo metu reikalingi Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje bei Šilalėje. Didesnis poreikis numatomas Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje ir Vilkaviškyje.

LRK Jaunimo programos apklausoje dalyvavo 2271 moksleivis iš visos Lietuvos.

Apie organizaciją:
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais. Ji veikia 191 valstybėje kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija ir turi per 97 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

Šaltinis