Vasarai įsibėgėjant ir kiemuose vėl kvepiant žarijomis, kartu su pramogomis sugrįžta ir nelaimingų atsitikimų rizika. Draudimo bendrovės „ERGO“ duomenimis, kiekvienais metais netrūksta traumų, susijusių su griliais, kepsninėmis ir laužais. Žmonės apdega ne tik neatsargiai kurdami ugnį, bet ir dėl kasdienių aplinkybių: šlapios žolės, tamsos ar neapgalvoto judesio.
Praėjusiais metais draudimo bendrovė „ERGO“ užregistravo ne vieną žalą, tiesiogiai susijusią su ugnimi ir įkaitusiomis žarijomis. Dažniausiai nukentėdavo rankos, rečiau – veidas ar pėdos. Draudimo išmokos už tokias traumas paprastai siekia kelis šimtus eurų.
Prie kepsninės veidą apdegusiam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka. Draudimo išmokos taip pat skirtos už pėdą nudeginusią iškritusią žariją bei traumą, patirtą paslydus ant šlapios žolės ir ranka atsirėmus į degantį laužą. ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė pabrėžia, kad draudimo išmokų dydis priklauso nuo kliento pasirinktos draudimo sumos ir kitų draudimo sutarties sąlygų.
„Nudegimai yra viena skausmingiausių buitinių traumų, su ilgai išliekančiomis pasekmėmis. Tenka gydyti ne tik pažeistą odą – dėl sužalojimų kurį laiką gali būti sunku dirbti, vairuoti ar atlikti įprastus buities darbus. Ypač jautrios vietos yra plaštakos, veidas ir pėdos. Todėl būnant prie atviros ugnies svarbiausia ne pasikliauti iliuzija, kad viską kontroliuojame, o iš anksto pašalinti kliūtis, dėl kurių galima suklupti, susvyruoti ar netyčia prisiliesti prie karšto paviršiaus“, – sako L. Karutienė.
Ekspertės teigimu, nelaimę gali išprovokuoti bet koks neatsargus veiksmas: tiek pro šalį bėgant prarasta pusiausvyra, tiek staigūs ugnies pliūpsniai ar netinkama apranga.
„Todėl saugi zona turi būti ne tik pati kepsninė, bet ir visa erdvė aplink ją. Temstant šią vietą būtina gerai apšviesti, nuo praėjimų patraukti malkas, įrankius bei kitus daiktus, o vaikų žaidimus nukreipti atokiau nuo ugnies. Prie kepsninės nereikėtų vaikščioti basomis ar vilkėti laisvų, lengvai užsiliepsnojančių drabužių. Taip pat griežtai draudžiama ant ugnies kaitinti sandarias pakuotes – dėl kylančio slėgio jos gali sprogti, o karštas turinys – aptaškyti veidą ir akis“, – įspėja specialistė.
Pernai užregistruota ir keletas turto sugadinimo atvejų. Vienu jų, apvirtus kepsninei su karštomis anglimis, apdegė terasos lentos. Nors tąkart nuostoliai nebuvo dideli, iki rimto gaisro trūko visai nedaug.
L. Karutienė pabrėžia: nesvarbu, ar kieme naudojama moderni kepsninė, ar dar tėvų laikus menanti šašlykinė, saugumo taisyklės yra vienodos ir labai paprastos. Įrenginį būtina statyti ant lygaus, nedegaus pagrindo, saugiu atstumu nuo pastatų, medinių terasų bei žemai kabančių medžių šakų. Ant įsidegusių žarijų negalima pilti degiųjų skysčių, o baigus gaminti ugnį privaloma visiškai užgesinti.
„Pavojingiausia neretai būna ne tada, kai gaminamas maistas, o vėliau – kai visi susėda valgyti, dėmesys išsisklaido ir atrodo, kad ugnis jau baigia užgesti. Karštos žarijos kaitrą išlaiko labai ilgai, todėl kepsninės negalima skubėti pernešti ar palikti be priežiūros šalia degių paviršių. Jei žmogus nusidegina, pirmiausia reikia nutraukti kontaktą su karščio šaltiniu ir skubiai aušinti pažeistą vietą. Jei nukenčia turtas – svarbu saugiai sustabdyti žalos plitimą, nufotografuoti padarytą žalą ir pranešti draudikui“, – reziumuoja ekspertė.
