Prasidėjus aktyviajam vandens turizmo sezonui, gyventojai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės ir Prienų savivaldybių plaukimui baidarėmis vis dažniau renkasi Dzūkijos upes. Tarp populiariausių yra Verknė, Ūla, Grūda ir Merkys. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia Verknė, išsiskirianti vaizdingais skardžiais, sraunesnėmis atkarpomis, patogiu susisiekimu ir galimybe rinktis įvairaus ilgio maršrutus, nuo vienos iki kelių dienų. Pastebima ir tendencija, kad lietuviai vis aktyviau domisi galimybėmis plaukti kalnų upėmis užsienio šalyse.
Pasak vandens turizmo žygius Lietuvoje ir užsienyje organizuojančios įmonės „Upių labirintas“ vadovo Povilo Pelanio, šį sezoną ryškėja tendencijos link didesnių grupių, ilgesnių maršrutų ir didesnio komforto poreikio.
„Vis dažniau plaukimą užsisako 10–18 žmonių kolektyvai – įmonių komandos, draugų grupės ar šeimos. Neretai pasirenkami dviejų dienų maršrutai su nakvyne. Ypač populiari Verknė – ji patogi atvykti tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno, Marijampolės, Prienų ar Alytaus, o maršrutų įvairovė leidžia prisitaikyti prie skirtingo pasirengimo žmonių“, – sako P. Pelanis.
Jis taip pat pastebi, kad po pandemijos vis dar jaučiamas didelis poreikis daugiau laiko praleisti gamtoje ir bendrauti gyvai. „Šį sezoną galėtume pavadinti sugrįžimu į gamtą su šeima, draugais ir kolegomis. Žmonės renkasi ne tik trumpus pasiplaukiojimus, bet ir ilgesnes išvykas su nakvyne, papildomomis veiklomis stovyklavietėse“, – teigia vadovas.
Kuo išskirtinė Verknės upė?
Planuojant plaukimą, žmonės dažniausiai ieško upės, kurioje netrūktų vandens net sausuoju laikotarpiu, nereikėtų tempti baidarių per seklumas, būtų šiokių tokių iššūkių, bet kartu išliktų saugu. „Tokiais atvejais drąsiai rekomenduoju Verknę“, – sako „Upių labirinto“ vadovas Povilas Pelanis.
Verknė prasideda Trakų rajone ir, įveikusi 77 kilometrus, įteka į Nemuną. Maršrutą patogu užbaigti ties Birštonu. Šioje atkarpoje galima rinktis nuo vienos iki keturių dienų trukmės žygius su nakvyne atnaujintoje stovyklavietėje. „Nors upės pavadinimo kilmė siejama su žodžiais „verkti“ ar „virkauti“, man atrodo, kad jei kas ir sugraudina, tai tik jos kraštovaizdžio grožis“, – šypsosi pašnekovas.
Upės slėnis pasižymi įvairove – čia keičiasi skardžiai ir atviresnės lygumos, vyrauja lapuočių miškai, vietomis – pušynai, o plaukimą lydi paukščių balsai, ypač artėjant prie Nemuno.
Verknės ir Narupės santakoje stūkso Babronių piliakalnis, o priešingoje Narupės žiočių pusėje nuo aukšto skardžio atsiveria platus Verknės slėnis. Ties žiotimis, dešiniajame krante, galima išvysti ir garsųjį Ožkų pečių – Lietuvoje retą gargždo konglomerato uolą.
„Esu plaukęs daugeliu Lietuvos upių ir kasmet vykstų į kalnų upes užsienyje, tačiau galiu pasakyti, kad Verknė – viena universaliausių mūsų šalyje. Joje galima pajusti ir Ūlai būdingą dvasią, ir Minijos akmenuotas rėvas, ir Visinčios kilpas, net šiek tiek Siesarčio ar Virintos užvartų“, – pasakoja P. Pelanis.
Investicijos į komfortą – pasiteisino
Nuolat įgyvendinamos investicijos į stovyklavietę Pikelionyse, esančią ant Verknės kranto, šiandien duoda rezultatų. Čia įrengti specialūs nameliai, pavėsinės, laužavietės, poilsio ir sporto zonos, lauko virtuvėlė, dušai. Visa tai leidžia derinti aktyvų ir ramesnį laisvalaikį, pakankamai komfortiškoje aplinkoje.
„Pastebime, kad plaukimo maršrutai ilgėja, o po jų žmonės noriai leidžia laiką stovyklavietėje – žaidžia krepšinį, tinklinį, futbolą ar tiesiog ilsisi prie laužo. Mūsų tikslas – suderinti skirtingus poreikius, kad tiek aktyvūs, tiek ramybės ieškantys klientai jaustųsi patogiai“, – teigia „Upių labirinto“ vadovas.
Ieško maršrutų ir svetur
P. Pelanis pastebi, kad vis daugiau žmonių ir net įmonių kolektyvų domisi galimybe plaukti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Populiarėja organizuojami vandens žygiai kalnų upėmis Austrijoje, taip pat Graikijoje ar Norvegijoje.
„Žmonės ieško išskirtinių patirčių ir iššūkių, kurie leistų patirti daugiau adrenalino. Kalnų upės suteikia visai kitokį pojūtį nei Lietuvos maršrutai, tačiau tam būtinas pasirengimas ir įgūdžiai. Pradedame nuo ne itin sudėtingų kalnų upių, dažniausiai Austrijoje ir tęsiame visame pasaulyje, o maršrutams sudėtingėjant, riba tarp kliento ir draugo, artimo bendražygio, beveik visada išsitrina“, – sako jis.
Vis dėlto, anot pašnekovo, Lietuva išlieka itin palanki vandens turizmui šalis – čia gausu užtvankomis nesugadintų upių, pasižyminčių gamtos įvairove ir skirtingu sudėtingumo lygiu.
Svarbiausia – saugumas ir pasiruošimas
Patyręs vandens turizmo organizatorius pabrėžia, kad nepriklausomai nuo pasirinktos upės ar maršruto trukmės, svarbiausia išlieka saugumas. Ypač po stipresnių liūčių ar potvynių, kai upėse atsiranda papildomų kliūčių.
„Po išskirtinio potvynio Verknėje specialiai plaukėme maršrutus ir tvarkėme pavojingiausias užvartas. Norime, kad plaukti būtų įdomu ir saugu – tiek šeimoms su vaikais, tiek ieškantiems daugiau techninių iššūkių“, – teigia P. Pelanis.
Rekomenduojami daiktai plaukiant baidarėmis
„Upių labirintas“ primena, kad tinkamas pasiruošimas užtikrina sklandų ir saugų žygį. Rekomenduojama turėti:
- Kremą nuo saulės ir lūpų balzamą
- Pirmosios pagalbos vaistinėlę
- Akinius nuo saulės
- Kepurę ar skrybėlę nuo saulės
- Maudymosi kostiumą
- Vandens ir lengvų užkandžių
- Apsiaustą nuo lietaus
- Specialų apavą, tinkamą bristi per vandenį
- Atsarginį drabužių komplektą
- Priemones nuo uodų, erkių ir kitų vabzdžių
- Peilį, degtukus ar žiebtuvėlį
- Maišus šiukšlėms
Taip pat rekomenduojama pasiimti mobilųjį telefoną, fotoaparatą ar kitus įrenginius – svarbu iš anksto pasirūpinti neperšlampamais maišais ir dėklais.
