Seimo pirmininkas Juozas Olekas parlamentarų prieštaravimą siūlymui iš Konstitucijos išbraukti masinio naikinimo ginklų draudimą sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais ir politikų mėginimu rasti savo rinkimų nišą. Spalio 6 dieną pataisai per pirmąjį balsavimą pritarė 106 Seimo nariai, 18 balsavo prieš, o dar šeši susilaikė.
Už pataisą balsavo visų frakcijų atstovai
J. Olekas spalio 7 dieną Žinių radijui sakė, kad balsavimo rezultatas rodo „pakankamai platų sutarimą“. Pasak parlamento vadovo, pataisą palaikė bent po vieną visų Seimo frakcijų atstovą, o kai kurios frakcijos balsavo vieningai.
Seimo pirmininkas teigė, kad dalis iš 18 prieš pataisą balsavusių politikų per privačius pokalbius pripažįsta galimą jos naudą. Jis žadėjo dar kalbėtis tiek su prieštaravusiais parlamentarais, tiek su susilaikiusiais.
Pataisos daugiausia nepalaikė opozicinės „Nemuno aušros“ atstovai: 14 šios frakcijos narių balsavo prieš, du susilaikė. Prieš taip pat balsavo trys Mišrios Seimo narių grupės politikai ir vienas Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys.
J. Olekas tikisi, kad per galutinį balsavimą pataisa surinks panašų arba keliais balsais didesnį palaikymą, nes pirmajame balsavime nedalyvavo keli parlamentarai.
Pataisa panaikintų visą Konstitucijos 137 straipsnį
Projektu XVP-1729(2) siūloma panaikinti visą Konstitucijos 137 straipsnį. Jame šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
J. Oleko teigimu, šio konstitucinio ribojimo atsisakymas sustiprintų Lietuvos atgrasymą, neleistų šaliai tapti silpnąja NATO grandimi ir panaikintų jos teisinį išskirtinumą, palyginti su kitomis Europos Sąjungos bei NATO valstybėmis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra pabrėžęs, kad nuolat dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje neplanuojama. Pasak jo, pataisa leistų sąjungininkų orlaiviams ar laivams su branduoliniais užtaisais patekti į Lietuvos oro erdvę arba teritorinius vandenis atgrasymo tikslais.
Prieš pataisą balsavęs Seimo narys Ignas Vėgėlė ragino tokį sprendimą priimti referendumu. Jo teigimu, branduolinio ginklo buvimas padidintų Lietuvos reikšmę Rusijos karinių taikinių planuose.
Lietuvos kariuomenės analitikai yra nurodę, kad siūlymas panaikinti draudimą sulaukė Rusijos propagandos dėmesio. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rugsėjį pareiškė, kad leidus Lietuvoje laikyti sąjungininkų branduolinius ginklus šalies teritorija esą atsidurtų Rusijos taikiklyje.
Galutinį sprendimą Seimas galėtų priimti sausį
Konstitucijos pataisą Seimas turi priimti per du balsavimus, tarp kurių privaloma ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Kiekvieną kartą jai turi pritarti bent 94 iš 141 Seimo nario. J. Olekas galutinį balsavimą numato 2027 metų sausio 12 dieną.
Diskusijos Lietuvoje vyksta Europoje svarstant platesnį branduolinio atgrasymo modelį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2026 metų kovo 2 dieną pristatė „išankstinio atgrasymo“ koncepciją, pagal kurią Prancūzijos strateginių oro pajėgų elementai galėtų būti laikinai dislokuojami sąjungininkių teritorijoje.
Birželio 2 dieną paskelbta, kad Jungtinėse Valstijose ir NATO taip pat svarstoma galimybė branduolinius ginklus dislokuoti papildomose Europos Aljanso valstybėse.
