A robotic hand reaching into a digital network on a blue background, symbolizing AI technology.

EK ataskaita: DI naudojimas Lietuvos versle per metus išaugo 143 proc.

Dirbtinio intelekto (DI) technologijų naudojimas Lietuvos versle per metus išaugo 143 proc. – daugiau nei dvigubai – rodo 2026 m. birželį Europos Komisijos (EK) paskelbta Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita („State of the Digital Decade 2026“), vertinanti ES valstybių pažangą siekiant 2030 m. skaitmeninių tikslų. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuva išlieka tarp ES skaitmeninės transformacijos lyderių.

Verslo skaitmenizacijos šuolis

Didžiausia metinė pažanga Lietuvoje pasiekta verslo skaitmeninės transformacijos srityje. 2025 m. DI technologijas naudojo apie 21 proc. (tiksliau – 21,3 proc.) Lietuvos įmonių, palyginti su 8,8 proc. 2024 m. Debesijos technologijas taikė apie 55 proc. (54,9 proc.) įmonių, palyginti su 33,6 proc. ankstesniais metais, o duomenų analitiką naudojančių įmonių dalis pasiekė apie 54 proc. (54,1 proc.), kai prieš metus jų buvo 40,5 proc. Visi trys rodikliai viršija ES vidurkį.

Palyginimui, ES mastu DI naudojimas įmonėse 2025 m. augo 48 proc., tačiau jį diegia tik apie 20 proc. įmonių; debesiją naudoja 46,7 proc., duomenų analitiką – 39,9 proc. įmonių. ES tikslas – kad iki 2030 m. bent 75 proc. įmonių naudotų DI, debesiją ar didžiuosius duomenis.

Ministro Edvino Grikšo vertinimas

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad Lietuva sparčiai įgyvendina ES skaitmeninės transformacijos tikslus ir pagrįstai išlieka viena lyderių Europoje. Kaip šalies privalumus jis įvardijo augantį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmeninimą, platesnį DI panaudojimą, visuotinę 5G ryšio aprėptį bei pasaulyje pripažintus lazerių ir fotonikos sektorius.

Lietuva taip pat plėtoja DI infrastruktūrą per „LitAI“ DI gamyklą, gavusią 65 mln. eurų ES bendrąjį finansavimą; bendra projekto vertė siekia apie 130 mln. eurų.

Spręstini iššūkiai

Nepaisant pažangos, EK nurodė sritis, kuriose Lietuvai reikia spartinti darbus. Komisijos vertinimu, šaliai reikėtų stiprinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, ypač tarp vyresnio amžiaus gyventojų ir kaimo bendruomenių. Tokius įgūdžius Lietuvoje turėjo apie 53,8 proc. gyventojų (anksčiau – 52,9 proc.), o tai atsilieka nuo 2030 m. užsibrėžtos trajektorijos. Taip pat pabrėžiamas poreikis sparčiau plėsti itin didelės spartos fiksuotojo ryšio (šviesolaidžio) infrastruktūrą regionuose.

Iššūkių išlieka ir visos ES lygmeniu. Nors 96,8 proc. ES namų ūkių jau turi bazinę 5G aprėptį, šviesolaidžio plėtra, puslaidininkiai ir skaičiavimo pajėgumai atsilieka nuo 2030 m. tikslų. ES tenka tik apie 9 proc. pasaulinės puslaidininkių rinkos – gerokai mažiau nei užsibrėžta 20 proc. iki 2030 m. EK perspėja, kad be skubių veiksmų ES rizikuoja nepasiekti 20 mln. IRT specialistų tikslo ir kad reikia gerokai sustiprinti įgyvendinimo mastą, spartą bei koordinavimą.