Įvairūs eurų banknotai ant balto paviršiaus

EK pagerino euro zonos augimo prognozę, bet perspėjo dėl išliekančios didelės infliacijos

Europos Komisija (EK) lapkričio 17 d., antradienį, padidino euro zonos 2026 m. ekonomikos augimo prognozę nuo 0,9 iki 1,2 proc., tačiau perspėjo, kad infliacija šiemet ir kitąmet bus didesnė, nei tikėtasi anksčiau. Komisijos vertinimu, ekonomika Artimųjų Rytų karo ir jo sukelto energetikos sukrėtimo padarinius atlaikė geriau, nei prognozuota.

EK numato, kad 21 valstybę vienijančios euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2027 m. taip pat padidės 1,2 proc. Spartesnio, 1,3 proc., augimo tikimasi 2028 metais.

Komisijos teigimu, geresnius, nei pavasarį tikėtasi, Europos Sąjungos ekonomikos rezultatus daugiausia lėmė stipriai atsigavęs eksportas.

Vis dėlto už ekonomiką ir našumą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad vien ekonomikos atsparumo nepakanka: būtina saugoti viešuosius finansus ir stiprinti konkurencingumą.

Komisija padidino abiejų artimiausių metų euro zonos infliacijos prognozes. Dabar numatoma, kad 2026 m. infliacija sieks 3,2 proc., o 2027 m. – 3,1 proc. Iki 2,1 proc. ji turėtų sumažėti 2028 metais.

EK duomenimis, spalį euro zonos metinė infliacija pakilo iki 4 proc., palyginti su 3,8 proc. rugsėjį. Energijos kainos per metus padidėjo beveik 21 proc.

Komisija perspėja, kad didesnės energijos sąnaudos persiduos kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainoms. Mažesnių pajamų namų ūkius stipriau slėgs maisto ir energijos brangimas.

Toje pačioje lapkričio 17 d. prognozėje EK numato, kad Lietuvos BVP 2026 m. padidės 2,7 proc., o 2027 m. – 2,2 proc. Abiem metais šalies ekonomika turėtų augti sparčiau nei vidutiniškai euro zonoje.

Tačiau Lietuvoje numatoma ir didesnė infliacija: šiemet ji turėtų siekti 5,1 proc., kitąmet – 3,3 proc. Lietuvos infliacijos padidėjimą Komisija sieja su energijos bei paslaugų brangimu ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų šildymui panaikinimu.