Ispanija ir kitos Europos Sąjungos valstybės antradienį, rugpjūčio 4 d., nusprendė užkasti karo kirvį po to, kai masinis migrantų antplūdis į Seutą – Ispanijai priklausantį anklavą Šiaurės Afrikos pakrantėje, apsuptą Maroko teritorijos – atskleidė 27 narių bloke egzistuojančius nesutarimus migracijos klausimu. Po tris valandas trukusių derybų su ES vidaus reikalų ministrais už migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris žurnalistams pareiškė, kad ši krizė „išbandė“ Europos sienų saugumą, jos „atsparumą dezinformacijai“ ir valstybių narių „solidarumą“.
Brunneris skelbia, kad krizė išspręsta
„Manau, Europa neabejotinai išlaikė šį testą, – sakė Komisijos narys. – Tai buvo krizė, bet dabar, laimei, ji išspręsta.“ Po posėdžio jis patikslino, kad „žmonėms nepavyko patekti į Šengeno erdvę, o saugumas pasienyje buvo atkurtas greitai“, ir kalbėjo apie „visišką solidarumą“ su Ispanija.
Skubų posėdį vaizdo konferencijos formatu sušaukė šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija po to, kai 22 iš 27 valstybių narių pareikalavo „koordinuotų veiksmų ir išorės sienų stiprinimo“. Airijos teisingumo ministras Jimas O'Callaghanas posėdžiui pasibaigus pareiškė: „ES yra vieninga su Ispanija sprendžiant šį iššūkį ir sveikina greitus veiksmus.“
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska ministrams nurodė, kad iš maždaug 72 000 į Seutą patekusių migrantų apie 70 000 jau grąžinti į Maroką. Pasak jo, posėdis buvo „būtinas siekiant suderinti dabartinius ir būsimus veiksmus“, o jo rezultatas „padėjo pripažinti Ispanijos pastangas“. Ministras taip pat pažadėjo, kad „neturintieji teisės likti bus išsiųsti griežtai laikantis Ispanijos ir tarptautinės teisės“.
Ministrai atmetė raginimus stabdyti Ispanijos narystę Šengene
Ministrai patvirtino, kad Šengeno erdvė – ES vidaus zona be pasienio kontrolės – nė karto nebuvo pažeista, ir atmetė pasiūlymus sustabdyti Ispanijos narystę joje. Tokių žingsnių anksčiau reikalavo Italija ir Danija. Italija netgi laikinai sustabdė laisvą judėjimą su Ispanija ir atnaujino pasienio kontrolę teigdama, kad Seutoje atsidūrę migrantai keliaus į žemyninę Europą, o šalies premjerė Giorgia Meloni ragino stabdyti Ispanijos narystę Šengene. Ispanijos užsienio reikalų ministras dėl to iškvietė Italijos ambasadorių ir pareiškė protestą. Prancūzija tuo metu penkis kartus padidino policijos pajėgas prie sienos su Ispanija, tačiau nuo raginimų stabdyti Ispanijos narystę atsiribojo, o Portugalija sustiprino pietinės sienos kontrolę.
Prioritetinėmis sritimis posėdyje įvardytas migrantų kontrabandos tinklų ardymas, grąžinimo procedūrų stiprinimas, ES išorės sienų sutvirtinimas, partnerystės su trečiosiomis šalimis, ankstyvojo perspėjimo sistemos ir socialinių tinklų stebėsena.
Per parą sieną kirto apie 60 tūkst. žmonių
Pats antplūdis įvyko liepos 30 d.: per maždaug parą iš Maroko į Seutą pateko apie 60 000 žmonių (tokius skaičius nurodė Seutos pareigūnai; Ispanijos vidaus reikalų ministerija kalbėjo apie maždaug 50 000), o vėlesniuose skaičiavimuose minima iki 69 500–70 000. Tai didžiausias tokios trukmės neteisėtas sienos kirtimas Europos istorijoje – jis daug kartų viršijo ankstesnį 2021 m. gegužės rekordą, kai per dvi dienas į tą patį anklavą pateko apie 12 000 žmonių.
Žuvusiųjų skaičius skirtinguose šaltiniuose skiriasi: pranešta apie ne mažiau kaip 72–77 mirtis, o rugpjūčio 4 d. duomenimis – iš viso 99 (88 Seutoje ir 11 Fnydeke Maroko pusėje). Žmonės skendo ir buvo sutraiškyti spūstyje prie bangolaužių. Seutoje, kurio gyventojų skaičius siekia vos 84 000, liko 3 000–5 000 migrantų, tarp jų 862 nelydimi nepilnamečiai.
Ar kaltas migrantų legalizavimas?
22 ES vyriausybės buvo pasirašiusios laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame sausio mėnesio Ispanijos sprendimas legalizuoti apie 500 000 nelegalių migrantų vadinamas „traukos veiksniu“. Prancūzija laiško nepasirašė, o diplomatiniai šaltiniai jį vadino bandymu antplūdį panaudoti prieš Ispanijos vyriausybę. Brunneris tokią sąsają atmetė: „Šiuo metu nematome tiesioginio ryšio tarp legalizavimo ir įvykių Seutoje“, – sakė jis, o antplūdį siejo su nusikalstamais kontrabandos tinklais ir socialiniuose tinkluose skleista dezinformacija.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas įvykį pavadino „ataka“ ir šalies teritorinio vientisumo pažeidimu. Vyriausybė pasiuntė į anklavą kariuomenės dalinius, atmetė Seutos prašymą skelbti nepaprastąją padėtį ir skyrė 25 mln. eurų nepilnamečiams migrantams. Marokas savo ruožtu neigė sąmoningai leidęs migrantams kirsti sieną – Rabatas krizę aiškino kontrabandos tinklų veikla, melagingais gandais ir iškraipytu liepos 8 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriuo uždrausti skubūs jūroje sulaikytų migrantų grąžinimai. Von der Leyen vaizdus iš Seutos pavadino „nepriimtinais“ ir pasiūlė Ispanijai operatyvinę bei finansinę pagalbą, taip pat ES sienų agentūros „Frontex“ paramą sienos stebėjimui, migrantų registravimui ir grąžinimams.
