JAV inicijuotame susitikime dėl NATO ateities nedalyvaus Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Spalį Varšuvoje, Lenkijos sostinėje, planuojamam susitikimui vadovaus JAV gynybos departamento (Pentagono) politikos vadovas Elbridge’as Colby.
Į grupę įeina šešios Europos valstybės
Apie rengiamą susitikimą pirmasis pranešė „Politico“, kuris rėmėsi šešiais su planavimu susipažinusiais diplomatais. Numatytas formatas iš esmės veiks kaip NATO ateities darbo grupė.
Į vadinamąją Bergeno grupę kartu su JAV įtrauktos šešios Europos valstybės: Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai. Formato pavadinimas siejamas su ankstesniu šios grupės susitikimu Bergene, Norvegijos mieste. Ateityje prie jos gali prisijungti ir Danija, tačiau dabar ji nėra šešių Europos dalyvių sąraše.
Lenkijos žiniasklaida spalio 6 dieną pranešė, kad į Varšuvą turėtų atvykti pakviestų valstybių gynybos institucijų vadovybių atstovai. Lenkijai atstovaus šalies gynybos viceministras Pawełas Zalewskis.
Diplomatai įspėja apie Aljanso skaldymo riziką
Kvietimų negavusių valstybių diplomatai teigė nesuprantantys atrankos kriterijų. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos šalys gynybai skiria daug lėšų bei atlieka svarbų vaidmenį NATO.
Vienos nepakviestos sąjungininkės pareigūnas sakė, kad šios šalys vykdo JAV keliamus reikalavimus, tačiau iki šiol gavo mažai informacijos apie susitikimų tikslą ir dalyvių atranką.
Diplomatai nuogąstauja, kad palankumas pasirinktoms valstybėms gali dar labiau suskaldyti NATO, Aljansui jau susiduriant su Rusijos agresija ir senkančiomis ginklų atsargomis. Baltieji rūmai į pirminį prašymą pakomentuoti susitikimą neatsakė, o Pentagonas komentuoti atsisakė.
Vis dėlto vienos pakviestos valstybės diplomatas neigė, kad grupė kuriama Aljansui skaldyti. Pasak jo, jos parengtos idėjos bus teikiamos svarstyti visai NATO.
NATO pareigūnas televizijai „Euronews“ taip pat sakė, kad sąjungininkių susitikimai mažesniais formatais nėra neįprasti. Jungtinės Karalystės diplomatai atmetė teiginį, kad Londonas stumiamas į šalį, ir pabrėžė reguliariai bendraujantys su kolegomis iš JAV.
Lietuvos vadovai grėsmių santykiams su JAV neįžvelgia
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pabrėžė, kad Bergeno formatas nėra oficialus NATO susitikimas, o Aljanso sprendimai priimami oficialiu NATO darbo lygmeniu.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susirūpinimą dėl nepakvietimo pavadino „dirbtiniu ažiotažu“. Jis priminė, kad formate dalyvauja tik šešios iš daugiau kaip 30 NATO narių, ir patikino, jog Lietuvos santykiai su JAV išlieka puikūs.
Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas susitikimą pavadino pragmatišku. Anot jo, pakviestos šalys turi finansinių ir karinių pajėgumų – naikintuvų, degalų papildymo ore lėktuvų, bombonešių bei kitų strateginių sistemų – sprendimams dėl naštos pasidalijimo įgyvendinti.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas taip pat neįžvelgė problemos dėl Baltijos šalių nedalyvavimo. Jo teigimu, didesnius karinius pajėgumus turinti Lenkija tam tikra prasme atstovauja visam regionui.
Lietuvos Vyriausybė pakvietė E. Colby apsilankyti Baltijos regione ir tiesiogiai susipažinti su čia fiksuojamais oro erdvės pažeidimais.
