Artėjant šildymo sezonui, centralizuotą šilumą sostinėje tiekianti bendrovė „Gija“ informuoja apie pasiruošimą ir priemones, kuriomis siekiama užtikrinti efektyvų šilumos tiekimą. Sudarius ilgalaikius kuro pirkimo sandorius, užsitikrinta didelė dalis iki metų pabaigos reikalingo biokuro. Prognozuojama, kad didžioji dalis sostinėje tiekiamos šilumos bus pagaminta iš biokuro ir biologiškai neskaidžių atliekų – apie 80 proc. Biokuro kaina rinkoje pastaruoju metu svyruoja: praėjusių metų rugsėjį siekė 18 Eur/MWh, šiemet pakilo iki 29 Eur/MWh. Nepaisant to, 65 proc. iki metų pabaigos reikalingo biokuro jau yra įsigyta. Gamtinės dujos, kurios praėjusį sezoną sudarė 25 proc. kuro struktūros ir kurių kaina per metus augo apie 60 proc., naudojamos pagal poreikį, ypač šildymo sezono piko metu. Bendrovės vadovas Gerimantas Bakanas pabrėžia, kad ilgalaikiai kuro pirkimo sandoriai padeda sumažinti svyravimų poveikį sąnaudoms ir šilumos kainai. Galutinę šilumos kainą sudaro ne tik kuro sąnaudos, bet ir kitos dedamosios, patvirtintos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Vilniuje didžiausią įtaką šilumos kainai, be „Gijų“, daro 7 nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), tarp jų Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Šie gamintojai patieks didžiąją dalį miestui reikalingos šilumos, o „Gija“ pati pagamins apie 13 proc. iš biokuro. Gyventojams primenama, kad galutinė sąskaita priklauso ne tik nuo kilovatvalandės kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio, pastato energetinio efektyvumo, renovacijos lygio bei vartojimo įpročių. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose namuose gyvenantys klientai už šildymą moka bent 40 proc. mažiau. Bendrovė ragina gyventojus prisidėti prie taupymo individualiomis priemonėmis: užtikrinti langų ir durų sandarumą, netrukdyti radiatoriams sklisti šilumai, naudoti šviesą atspindinčią foliją už radiatorių ir intensyviai, trumpai vėdinti patalpas.
„Gija“: Šilumos gamybai ruošiamasi iš anksto, gyventojai raginami prisidėti prie taupymo
