„ChatGPT Ads“ atveria duris Lietuvos verslui: kaip dirbtinio intelekto reklama keičia rinką?

Nuo rugsėjo Lietuvos įmonėms atsivėrė savitarnos prieiga prie dirbtinio intelekto platformos „ChatGPT Ads“. Tai leidžia šalies verslui tiesiogiai reklamuotis vienoje populiariausių pasaulio AI platformų, keičiant tradicinius reklamos rinkos principus.

Nuo eksperimento iki milijardo pajamų

„ChatGPT“ reklamos platforma, dar neseniai buvusi eksperimentinio pobūdžio, sparčiai tampa reikšmingu skaitmeninės reklamos rinkos žaidėju. Platforma gali pasigirti daugiau nei milijardu savaitinių vartotojų ir sparčiai augančiu metinių reklamos pajamų tempu, jau siekiančiu milijardą JAV dolerių.

Reklamos agentūros DMNT vadovas Kajus Jurevičius pripažįsta, kad dar anksti kalbėti apie tai, jog „ChatGPT Ads“ rimtai konkuruos su „Google“ ar „Meta“, tačiau išskiria vieną svarbią savybę: vartotojai šioje platformoje dažnai ne naršo, o aktyviai ieško informacijos apie produktus, paslaugas ir konkrečius sprendimus.

„OpenAI“, platformos kūrėja, po sėkmingo testavimo JAV rinkoje prieš mėnesį atidarė savitarnos „Ads Manager“, įtraukdama ir Lietuvos juridinius asmenis. Bendrovė skelbia, kad vos per 200 dienų „ChatGPT Ads“ pasiekė milijardo JAV dolerių metinių pajamų ribą. Svarbu paminėti, kad reklama bus rodoma tik palaikantiems planams ir bus atskirta nuo tiesioginių „ChatGPT“ atsakymų.

Reklama prisitaiko prie konteksto

Tradicinėje paieškoje reklamuotojai dešimtmečius naudojo raktinius žodžius. „ChatGPT“ atveju vartotojo užklausa gali būti daug detalesnė – pavyzdžiui, nurodant namo dydį, šildymo tipą, biudžetą ir pageidaujamą lokaciją. Tai suteikia sistemai žymiai daugiau informacijos nei tradiciniai raktažodžiai.

„OpenAI“ perspėja, kad reklamos sistema gali naudoti dabartinio pokalbio kontekstą, pateikdama aktualią reklamą šalia nagrinėjamos temos. Tai yra didžiausias platformos potencialas – pasiekti vartotoją būtent tada, kai jis yra priimti sprendimą.

Lietuviškas eksperimentas patvirtina tendencijas

Skaitmeninės rinkodaros agentūra DMNT atliko eksperimentą Lietuvoje, pateikdama „ChatGPT“ 20 skirtingų komercinių užklausų įvairiose srityse – nuo odontologijos iki logistikos ir personalo atrankos. Visais atvejais dirbtinis intelektas pasiūlė konkrečias įmones ar platformas, iš viso minimi 116 verslų ar platformų, arba vidutiniškai 5,8 pasirinkimo vienai užklausai. Nors tai nėra išsamus tyrimas, jis rodo, kad dirbtinio intelekto pokalbiai gali būti labai arti realių pirkimo sprendimų priėmimo.

„Anksčiau didžioji kova vyko dėl to, kuri įmonė bus pirmame „Google“ puslapyje. Dabar žmogus gali net neatsidaryti dešimties svetainių – jis paprašo AI palyginti variantus už jį. O reklama šalia tokio pokalbio atsiranda labai patraukliame pirkėjo kelionės taške“, – pastebi Kajus Jurevičius.

Rekomendacijos ir reklama: aiški riba

Svarbu suprasti, kad reklamuotojas negali tiesiogiai sumokėti „OpenAI“, kad jo įmonė būtų įtraukta į „ChatGPT“ pateikiamas rekomendacijas. Mokami skelbimai yra aiškiai pažymėti ir neturi įtakos pačiai atsakymo formavimo logikai. Taip atsiranda dvi atskiros kovos: viena dėl tiesioginės reklamos matomumo, kita – dėl natūralaus patekimo tarp dirbtinio intelekto minimų šaltinių, kas reikalauja SEO optimizavimo.

„Anksčiau verslas daugiausia galvojo, kaip būti matomu „Google“. Dabar atsiranda kitas kertinis klausimas – ką apie tavo įmonę gali suprasti ir rasti AI sistema, kai vartotojas prašo rekomendacijos“, – aiškina K. Jurevičius.

Kainodaros klausimai lieka neatsakyti

Nors „ChatGPT Ads“ jau siūlo įprastus reklamos įrankius, tokius kaip CPC, konversijų optimizavimas ir auditorijų nustatymai, Lietuvos rinkoje dar trūksta patikimų istorinių duomenų (benchmarkų). Neaišku, kokia bus vidutinė paspaudimo kaina, CTR, kvalifikuoto kontakto ar pardavimo kaina, ir kokio dydžio auditoriją bus galima pasiekti Lietuvoje. Todėl pirmi mėnesiai greičiausiai bus eksperimentinis laikotarpis.

Milžinai kol kas ramūs

Nors „Google“ ir „Meta“ turi didžiules, dešimtmečius kurtas reklamos ekosistemas ir duomenų bazes, „ChatGPT“ neturi konkuruoti tiesiogiai, kad taptų reikšmingu kanalu. Pakanka užimti nišą momentuose, kai vartotojai yra arti sprendimo priėmimo – renkantis programinę įrangą, planuojant remontą ar lyginant produktus. Nors kol kas trūksta bendrų platformos efektyvumo rodiklių, pirmieji bandymai rodo, kad reklamuotojai jau vertina kanalą pagal verslo rezultatus. „ChatGPT“ per mažiau nei metus pasiekė milijardo dolerių metinį pajamų tempą ir turi daugiau nei milijardą savaitinių naudotojų, todėl ne kyla klausimas, ar platforma bandys konkuruoti dėl reklamos biudžetų, o kokią jų dalį sugebės pasiimti.