Nuo šiol gynybos obligacijos tampa dar patrauklesnės ir prieinamesnės. Nuo vasario žmonės, verslas ir kitos organizacijos gynybos obligacijų gali įsigyti bet kuriuo metu ir rinktis iš daugiau investavimo laikotarpių.
Pirmadienį pradėtos platinti dvi naujos gynybos obligacijų emisijos. Abi jos platinamos tuo pačiu metu – vasario 2-16 d., tačiau skiriasi jų trukmės ir mokamos palūkanos.
Viena emisija yra metų trukmės ir už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų (išpirkimas – 2027 m. vasario 17 d.). Kita emisija yra dvigubai trumpesnės trukmės – 6 mėn. – ir už ją bus mokama atitinkamai 1 proc. pusmetinės palūkanos (išpirkimas – 2026 m. rugpjūčio 18 d.).
Kitos dvi emisijos (preliminariai suplanuotos tokių pačių trukmių emisijos – metinė ir pusmečio) bus pradėtos platinti iš karto pasibaigus šių emisijų platinimui – vasario 17 d., t.y., nebus nė dienos, kada nebus galimybės įsigyti gynybos obligacijų.
„Siekiame, kad gynybos obligacijos būtų patrauklios ekonomiškai ir kuo lengviau prieinamos gyventojams bei verslams. Nuolatinis gynybos obligacijų platinimas bei skirtingi emisijų laikotarpiai investuotojams suteiks daugiau lankstumo, ir, tikimės, paskatins tuo pačiu prisidėti prie šalies gynybos finansavimo. Manome, kad patrauklesnės gynybos obligacijos gali tapti ir investavimo alternatyva pasitrauksiantiems iš II pensijų pakopos“, – sako finansų viceministras Darius Sadeckas.
Tai – pirmasis Finansų ministerijos žingsnis, siekiant nuosekliai didinti gynybos obligacijų patrauklumą. Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma atsisakyti už gynybos obligacijas mokamų palūkanų normos lubų. „Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į valstybės vardu skolinimosi kainą, įsigijusiems gynybos obligacijų galės būti mokamos ir didesnės nei 2 proc. palūkanos. Tai leis pasiūlyti ilgesnės trukmės emisijų“, – pažymi viceministras.
Priėmus įstatymo projektą, mokamos palūkanos labiau atitiks vidutines skolinimosi valstybės vardu palūkanas. Šį įstatymo projektą tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.
Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Nuo 2024 m. spalio mėnesio pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 16-a emisijų pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų jau už 238,7 mln. eurų.
Kiekvienas, norintis įsigyti gynybos obligacijų, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“, SEB ir „Orion Securities“. Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų gali įsigyti „Swedbank“, SEB internetiniame banke, „Orion Securities“ interneto platformoje, taip pat SEB banko padaliniuose. Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą rasite www.gynybosfondas.lt bei Finansų ministerijos svetainėje.
Kai ateis laikas išpirkti gynybos obligacijas, nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktas gynybos obligacijas ir joms priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamas gynybos obligacijas.
Gynybos obligacijų palūkanų norma šiuo metu kiekvienai emisijai nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, tačiau ji bet kuriuo atveju negali viršyti 2 proc., taip 2024 m. birželio 20 d. apsisprendus Seimui. Palūkanų norma nustatoma ir skelbiama kartu su kitomis gynybos obligacijų emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki gynybos obligacijų platinimo pradžios.
Preliminarus gynybos obligacijų išleidimo grafikas atnaujinamas kas mėnesį ir taip pat skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje.
Daugiau informacijos apie gynybos obligacijas galite rasti specialioje skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ čia.
Apie Gynybos fondą:
Primename, jog 2024 m. spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius.
Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingos infrastruktūros kūrimui, kontrmobilumo priemonių įsigijimui ir vystymui, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.
