Sunki diagnozė, keli gydymo variantai ar negerėjanti savijauta verčia žmones ieškoti antros gydytojo nuomonės, kad geriau suprastų savo sveikatos būklę ir apsispręstų dėl gydymo. Naujas tyrimas rodo, kad 3 iš 4 Lietuvos gyventojų pageidautų antros gydytojo konsultacijos, tačiau realybėje tik kas dešimtas gyventojas ja pasinaudoja.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ inicijuoto tyrimo duomenimis, pagrindinė priežastis, stabdanti pacientus nuo antros nuomonės ieškojimo, yra ilgos eilės pas gydytojus (40 proc.). 15 proc. apklaustųjų nurodo didelę antrosios konsultacijos kainą, o 9 proc. – gydytojų trūkumą savo regione. Vos 9 proc. respondentų iš tikrųjų kreipiasi dėl antros nuomonės.
„Tyrimas atskleidė, kad antra gydytojo nuomonė nėra pavienių gyventojų poreikis. Daugumai žmonių būtų svarbu turėti galimybę papildomai pasitikrinti prieš priimant reikšmingą sprendimą dėl savo ar artimojo sveikatos. Tačiau norą tai padaryti neretai riboja labai praktiškos kliūtys – ilgos patekimo pas specialistus eilės, per didelė paslaugos kaina ar specialistų trūkumas“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Kada pacientai nori antros konsultacijos
Šeimos gydytoja Elena Šukė aiškina, kad antros nuomonės paieška nereiškia nepasitikėjimo pirmuoju gydytoju. Tai gali būti papildomo užtikrintumo suteikiantis žingsnis, ypač kai sprendimas turi didelės įtakos žmogaus sveikatai ar gyvenimo kokybei. Pacientas turi teisę aktyviai dalyvauti priimant sprendimą dėl gydymo plano.
„Papildomos specialisto nuomonės verta kreiptis, kai būna nustatoma sunki ar reta diagnozė, pacientui gali būti neaišku, kuo ji pagrįsta ir kodėl pasirinktas būtent toks gydymas arba kokių yra alternatyvų. Ji taip pat naudinga, kai egzistuoja keli lygiaverčiai gydymo būdai, jau taikomas gydymas nepadeda, simptomai progresuoja arba tyrimų rezultatai ir savijauta nesutampa“, – vardija šeimos gydytoja.
Kai dviejų gydytojų nuomonės išsiskiria
Pasak gydytojos E. Šukės, pasitaiko situacijų, kai gavęs dvi skirtingas rekomendacijas pacientas pasijunta sutrikęs. Tačiau nuomonių skirtumai savaime nereiškia, kad vienas iš specialistų klysta.
„Medicina nėra tikslusis mokslas. Tie patys simptomai gali būti būdingi kelioms ligoms, o ribinius tyrimų rezultatus galima vertinti nevienareikšmiai. Skirtis gali ir per konsultacijas paciento pateikta informacija, gydytojų patirtis konkrečioje srityje bei jų požiūris į gydymo naudą ir galimą riziką. Todėl vienas specialistas gali rekomenduoti aktyvesnį gydymą, o kitas – stebėjimą. Visų gydytojų tikslas padėti žmogui, tačiau to paties tikslo skirtingi specialistai gali siekti skirtingais būdais“, – pabrėžia E. Šukė.
Gydytojos teigimu, kai nuomonės išsiskiria, svarbiausia nesiaiškinti, kuris gydytojas teisus, o sužinoti, kuo pagrįsta kiekvieno iš jų išvada. Galutinį sprendimą pacientas priima kartu su gydytoju, atsižvelgdamas į medicininius įrodymus ir savo vertybes.
Jei pirmųjų dviejų gydytojų rekomendacijos iš esmės skiriasi, o sprendimas yra negrįžtamas arba labai reikšmingas, gali būti prasminga išgirsti ir trečią nuomonę. Tokiu atveju E. Šukė pataria kreiptis ne į atsitiktinai pasirinktą gydytoją, o į specialistą, žinomą dėl savo patirties gydant konkrečią ligą.
„Vis tik begalinis nuomonių ieškojimas gali ne padėti, o dar labiau supainioti ir pavojingai atidėti gydymo pradžią. Ne mažiau svarbus ir paciento nusiteikimas – jei į antrą konsultaciją atvykstama tikintis, kad gydytojas kritikuos pirmąjį specialistą, tai neduos gero galutinio rezultato“, – komentuoja šeimos gydytoja.
Draudimo ekspertas A. Zinevičius pažymi, kad viena iš priemonių, galinčių padidinti antros nuomonės prieinamumą bei sumažinti finansinį barjerą naudojantis mokamomis paslaugomis, yra privatus sveikatos draudimas.
„Ši asmeninio pasirinkimo draudimo apsauga gali kompensuoti specialistų konsultacijų bei tyrimų išlaidas ir suteikti žmogui daugiau pasirinkimo, kur ir kada kreiptis. Tai ypač aktualu situacijose, kai sprendimą reikia priimti nelaukiant kelis mėnesius arba kai pacientas nori geriau suprasti jam pasiūlyto gydymo alternatyvas“, – sako A. Zinevičius.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų, gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
