Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) rengiant ūkinių gyvūnų gerovės konferenciją „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“, nevyriausybinė gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ prie tarnybos buveinės Vilniuje surengė akciją, kurios metu skambėjo paršelių žviegimas. Šiuo veiksmu siekiama atkreipti dėmesį į paršelių kastravimo be nuskausminimo problemą ir kelti klausimą, kodėl ši aktuali tema neatsirado gyvūnų gerovės konferencijos darbotvarkėje.
Lietuvoje jaunesni nei septynių dienų paršeliai gali būti kastruojami chirurginiu būdu netaikant anestezijos ir neskiriami ilgai veikiantys skausmą mažinantys veterinariniai vaistai. Organizacija „Tušti narvai“ siekia, kad ši taikoma išimtis, galiojanti tik paršeliams, būtų panaikinta.
„VMVT šiandien, kaip skelbiama, pirmojoje Lietuvoje ūkinių gyvūnų gerovės konferencijoje kalbės apie įvairiausias aktualijas, tačiau paršelių kastravimo be nuskausminimo klausimo programoje nėra. Todėl konferencijos dieną pasirūpiname, kad paršeliai būtų išgirsti“, – teigia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ projektų vadovė Gabrielė Dzekunskaitė.
Spalio 5 d. nuo 9 iki 13 val. prie VMVT buveinės Vilniuje, Siesikų g. 19, buvo leidžiamas garso įrašas su kastruojamų paršelių žviegimu. Organizacijos darbuotojai dalino informacinius lankstinukus ir bendravo su praeiviais, aiškindami akcijos priežastis.
Aplinkinių pastatų gyventojai ir darbuotojai apie planuojamą triukšmą buvo informuoti iš anksto, jiems buvo dalijami ausų kištukai, siekiant minimaliai sutrikdyti aplinkinių kasdienybę protesto akcija, nukreipta į VMVT sprendimus.
Organizacija „Tušti narvai“ jau yra naudojusi kastruojamų paršelių skleidžiamus garsus ankstesnėse protesto akcijose, reikalaudama, kad VMVT pakeistų galiojančią tvarką.
Ką patiria kastruojamas paršelis?
Pagal 2007 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintus Gyvūnų gerovės reikalavimus, atliekant tam tikras veterinarines procedūras, prieš gyvūnų kastraciją privaloma taikyti anesteziją, o po jos skirti ilgai veikiančius skausmą malšinančius veterinarinius vaistus. Tačiau šiems reikalavimams netaikoma išimtis, taikoma jaunesnių nei septynių dienų paršelių kastracijai.
Veterinarė Rūta Kudelytė pabrėžia, kad paršelių jaunas amžius neatleidžia jų nuo skausmo procedūros metu.
„Paršelių chirurginės kastracijos sukeliamas skausmas nėra nuomonės ar emocinio vertinimo klausimas – jis objektyviai užfiksuotas moksliniuose tyrimuose. Procedūros metu paršeliai intensyviai žviegia, spardosi, bando ištrūkti, o skausmui būdingi elgesio pokyčiai stebimi ir po operacijos. Europos maisto saugos tarnyba yra konstatavusi, kad chirurginė kastracija be anestezijos yra skausminga bet kokio amžiaus paršeliams“, – teigia R. Kudelytė.
Daugiau nei metus ragina keisti tvarką
2024 m. rudenį „Norstat“ atlikta reprezentatyvinė visuomenės nuomonės apklausa, užsakyta „Tuščių narvų“, parodė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog paršelių kastravimas be nuskausminimo šalyje turėtų būti uždraustas. Aktyvią viešą kampaniją šiuo klausimu organizacija pradėjo 2025 m. pavasarį.
Nuo tada „Tušti narvai“ surengė ne vieną protestą ir kitą akciją, ne kartą kreipėsi į VMVT. Daugiau nei 4 tūkst. gyventojų išsiuntė laiškus tarnybos direktorei Audronei Mikalauskienei, ragindami keisti esamą tvarką.
2025 m. VMVT įsteigė darbo grupę ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos klausimams spręsti, kurioje buvo nagrinėjamos ir galimos paršelių kastravimo be nuskausminimo alternatyvos. Tų pačių metų gruodį VMVT paskelbė, kad darbo grupėje perspektyviausia ilgalaike alternatyva įvardytas paršelių nekastravimas. Tačiau išvados, kurių parengimą žadėjo naujienų agentūrai ELTA iki rudens, iki šiol nėra pateiktos.
„Naujienų agentūrai „Elta“ VMVT darbo grupė išvadas žadėjo parengti iki rudens – jų iki šiol nėra. Per visą šį laiką ne kartą klausėmės VMVT vadovės paaiškinimų apie neva vykdomą darbą: nesibaigiančias darbo grupės diskusijas ir galimas sprendimo alternatyvas, tačiau paršeliai Lietuvoje ir toliau gali būti kastruojami netaikant nuskausminimo. Bene tiksliausiai šią bergždžią situaciją apibūdino pati VMVT direktorė, pasakiusi, kad sprendimas galėtų būti priimtas, jei dėl jo sutartų visos suinteresuotos šalys. Tačiau gyvūnų apsauga nuo skausmo negali būti atidėliojama tol, kol sprendimas taps patogus visiems. Ypač tiems, kuriems paranku delsti ir taip pasmerkti gyvūnus kančiai“, – komentuoja G. Dzekunskaitė.
Kodėl apie tai nekalbama konferencijoje?
„Tušti narvai“ organizacijos vardu kreipėsi į VMVT direktorę A. Mikalauskienę, konferencijos „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“ rengėją, klausdami, kodėl paršelių kastravimo be nuskausminimo klausimas, kurį ji pati yra įvardijusi kaip sudėtingą ir daugialypį, nebuvo įtrauktas į konferencijos programą ir ar tokia konferencija nebūtų tinkama erdvė ieškoti šios problemos sprendimo.
Iki pranešimo platinimo VMVT direktorės atsakymo į šį klausimą organizacija teigia negavusi.
„Paradoksalu, kad VMVT rengia pirmąją Lietuvoje ūkinių gyvūnų gerovės konferenciją, tačiau joje neatsirado vietos problemai, už kurios sprendimą atsakinga pati tarnyba. Jei, kaip sako VMVT vadovė, tam reikia visų suinteresuotų šalių sutarimo, tokia konferencija kaip tik galėtų būti vieta jo ieškoti. Gyvūnų gerovė negali likti tik patogia tema saugioje konferencijų salėje“, – sako G. Dzekunskaitė.
Organizacija „Tušti narvai“ skelbia, kad savo akcijas tęs iki tol, kol bus pakeista galiojanti tvarka ir jaunesnių nei septynių dienų paršelių kastracijai nebebus taikoma išimtis dėl anestezijos ir ilgalaikio nuskausminimo.
Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti „Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras“.
