Liepos 30 d. iš Maroko į Ispanijos autonominį Seutos miestą masiškai pateko apie 50–60 tūkst. žmonių – mieste gyvena maždaug 84–85 tūkst. gyventojų. Ispanija pasiuntė kariuomenę padėti Civilinei gvardijai, o krizė išryškino skirtingą ES šalių požiūrį į išorės sienų kontrolę.
Dauguma atvykusiųjų iki penktadienio grįžo į Maroką
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas ir vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska Seutą aplankė liepos 31 d. Vyriausybė skelbė, kad padėtis praktiškai suvaldyta per 48 valandas.
Iki liepos 31 d. vakaro dauguma atvykusiųjų jau buvo savanoriškai grįžę į Maroką. Europos Komisija rugpjūčio 1 d. nurodė, kad nė vienas iš jų nepasiekė žemyninės Ispanijos. Seutai taikomas specialus režimas: trečiųjų šalių piliečiai iš miesto negali laisvai vykti į žemyninę Ispaniją ar kitur Šengeno erdvėje.
Per pirmąją krizės dieną Ispanijos pareigūnai pranešė apie mažiausiai 18 žuvusiųjų, o rugpjūčio 2 d. Ispanijos institucijų nurodomas skaičius jau siekė bent 72. Duomenys dar tikslinami. Maroko vidaus reikalų ministerija savo teritorijoje pranešė apie 11 žuvusiųjų ir nurodė 40 tūkst. sieną kirtusių žmonių skaičių.
Prancūzija ir Italija sugriežtino kontrolę su Ispanija
Prancūzija sustiprino patikras prie sienos su Ispanija. Italijos premjerė Giorgia Meloni paskelbė apie laikiną kontrolės grąžinimą jūrų ir oro susisiekime su Ispanija, vėliau patikslinta, kad ši priemonė netaikoma ES piliečiams.
P. Sánchezas laiške Europos Komisijai teigė, kad dalis partnerių per krizę skubėjo ne padėti Ispanijai, o ją izoliuoti. Jis paprašė skubios ES vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencijos, kurioje būtų sutarta dėl bendro reagavimo ir bendros atsakomybės už išorės sienas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Komisija rengia papildomą operacinę paramą Ispanijai, įskaitant bendradarbiavimą su „Frontex“. P. Sánchezas, remdamasis šios agentūros duomenimis, pažymėjo, kad 2021–2026 m. per Italiją neteisėtai atvyko 478 600 žmonių, o per Ispaniją – 234 760.
Madridas kaltina kontrabandininkus, o Rabatas neigia siekęs krizės
P. Sánchezas krizę siejo su žmonių kontrabandininkais, kurie, jo teigimu, klaidino jaunus žmones dėl Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Šis sprendimas draudė be procedūros nedelsiant grąžinti jūra į Seutą ar Melilją atvykusius migrantus, tačiau netaikomas sieną sausuma kertantiems žmonėms. Ispanijos vyriausybė taip pat atmetė teiginį, kad proveržį sukėlė planuojamas migrantų įteisinimas.
Liudininkai AP pasakojo, kad Maroko pusėje pareigūnai miniai mažai trukdė. Maroko ambasadorius Ispanijoje tikino, kad situacija susiklostė ne pagal Rabato norą, o šalies vidaus reikalų ministerija krizę aiškino klaidinančia informacija internete, kontrabandininkais ir neteisingu teisinių sprendimų supratimu.
15min, remdamasis Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, rašė, kad per „Pravda“ ir RT tinklus apie Seutą paskleista apie 1 500 pranešimų, siejusių migraciją su ES parama Ukrainai. Nepriklausomai šio konkretaus skaičiaus patvirtinti nepavyko. „RBC-Ukraina“ apžvalgininkas Victoras Olifirovas vertino, kad Kremlius krizės galbūt nepradėjo, tačiau ja pasinaudojo, išryškindamas ES nesutarimus.
