2026 m. liepos 28 d. pranešta, kad į teismą siunčiama baudžiamoji byla dėl Lenkijos piliečių, kaltinamų vasarį ir kovą įsibrovus į savitarnos automobilių plovyklų pinigų saugyklas Lietuvoje ir per keturis epizodus pagrobus 11 682 eurus.
Bylos duomenimis, kaltinamieji veikė bendrai ir, įsibrovę į plovyklų pinigų saugyklas, grobė svetimą turtą. Tyrimo duomenimis, į monetų surinkimo terminalus buvo patenkama naudojant metalo kirpimo žirkles ir laužtuvus.
Ikiteisminio tyrimo metu identifikuoti keturi vagysčių ir turto sugadinimo epizodai Kuršėnuose, Ukmergėje, Jurbarke ir Vilkaviškyje. Dar vieną savitarnos plovyklą Šiauliuose buvo pasikėsinta apvogti.
Vilkaviškyje, kaip įtariama, išlaužus savitarnos plovyklos įrenginius buvo pagrobta 5 900 eurų. Jurbarke, kaip įtariama, pagrobti 2 156 eurai, Ukmergėje – 3 593 eurai, Kuršėnuose – 33 eurai.
Prokuroras Vytautas Nacikūnas teigė, kad šioje byloje sugadinto turto vertė viršija 15 tūkst. eurų. Jis aiškino, kad įsibrovimų metu kartais sunaikinama ar sugadinama gerokai daugiau turto, nei jo pagrobiama, todėl baudžiamoji atsakomybė gali būti griežtesnė.
Vytautas Nacikūnas oficialiame prokuratūros kontaktų sąraše nurodomas kaip Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras. Jo teigimu, kaltinamiesiems taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Prokuroras nurodė, kad suėmimas taikomas todėl, jog laisvėje būdami kaltinamieji, suvokdami gresiančios bausmės neišvengiamumą, gali bėgti arba slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Galiojantis Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis už vagystę įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Baudžiamojo kodekso 187 straipsnis už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
