Vilnių ir Klaipėdą sujungė elektrifikuota geležinkelio magistralė. Lietuvos geležinkelių grupė LTG projekto užbaigimą pristatė spalio 30 dieną, o reguliarius elektrinių traukinių reisus tarp sostinės ir uostamiesčio planuoja pradėti lapkritį.
363 kilometrų koridoriuje įrengė daugiau kaip 900 kilometrų kontaktinio tinklo
Maždaug 493 mln. eurų vertės projektas apėmė 363 kilometrų geležinkelio koridorių. Jame įrengta daugiau kaip 900 kilometrų kontaktinio tinklo.
Projektą sudarė trys dalys: Vilniaus geležinkelio mazgo, Kaišiadorių–Radviliškio ir Radviliškio–Klaipėdos ruožų elektrifikavimas. Vilniaus–Kauno linija elektrifikuota dar 1975 metais, tačiau nuo jos atsišakojantis Kaišiadorių–Klaipėdos ruožas elektrifikuotas tik įgyvendinus dabartinį projektą.
Elektrifikuotų Lietuvos geležinkelių dalis dėl šių darbų padidėjo nuo maždaug 8 iki 28 proc. viso tinklo. Elektrifikuota linija dabar driekiasi nuo Kenos stoties prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.
Vilniaus–Klaipėdos linija yra tarptautinio IX B transporto koridoriaus dalis. Ja vidutiniškai keliauja apie 40 proc. visų Lietuvos geležinkelių keleivių. Naujoji jungtis susiejo rytinę valstybės sieną, keturis didžiausius Lietuvos miestus ir Klaipėdos uostą.
Paskutiniai dinaminiai bandymai Radviliškio–Klaipėdos ruože truko keturias naktis. Kontaktinis tinklas maksimaliais leidžiamais greičiais tikrintas Radviliškio–Kužių, Kužių–Telšių, Telšių–Kūlupėnų ir Kūlupėnų–Klaipėdos atkarpose.
Visi numatyti bandymai abiem kryptimis atlikti sėkmingai. Juos užbaigus pradėtos tarptautinės atitikties sertifikavimo procedūros.
Projektą vykdžiusios rangovės „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ teismuose siekė sutarties kainą padidinti 5,22 mln. eurų ir pratęsti darbų terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spalį jų reikalavimą galutinai atmetė.
Elektriniai traukiniai keleivius turėtų pradėti vežti lapkritį
Spalio 30 dieną iš Vilniaus į Klaipėdą surengtas bandomasis Lenkijoje pagaminto Šveicarijos bendrovės „Stadler“ elektrinio traukinio reisas. Traukinys stojo visose maršruto stotelėse.
Per kelionę specialistai tikrino peronų ir remontuojamo kelio aukščius, traukinio veikimą bei keleiviams su negalia skirtus įlaipinimo tiltelius.
Reguliarius elektrinių traukinių reisus su keleiviais Vilniaus–Klaipėdos maršrutu planuota pradėti lapkritį. Tačiau geležinkelių infrastruktūrą valdančios bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas spalio 30 dieną dar negalėjo patvirtinti, kad elektriniai traukiniai aptarnaus visus šio maršruto reisus.
Iki tos dienos Lietuvą buvo pasiekę 13 iš 15 užsakytų „Stadler Flirt“ traukinių: septyni elektriniai ir šeši bateriniai. Visą užsakymą sudaro devyni elektriniai ir šeši bateriniai traukiniai.
Elektriniuose traukiniuose numatyta po 200 sėdimų vietų, o bateriniuose – po 128. Elektriniai sąstatai skirti kasdieniams reisams tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
Elektrifikacija turėtų mažinti sąnaudas ir taršą
LTG Strategijos ir verslo vystymo direktoriaus Vytauto Radzevičiaus teigimu, elektrinių traukinių ir lokomotyvų aptarnavimas bei remontas yra maždaug 30–40 proc. pigesnis nei dyzelinių.
Permainos numatytos ir krovinių vežimo srityje. LTG krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ už 115,7 mln. eurų perka 17 elektrinių krovininių lokomotyvų iš „Stadler Valencia“. Juos pradėjus naudoti 2028 metais turėtų reikšmingai sumažėti dyzelino vartojimas ir tarša.
LTG skaičiavimu, elektrifikacija leis kasmet išvengti apie 150 tūkst. tonų anglies dioksido emisijų. Vežėjai per projekto eksploatacijos laikotarpį potencialiai galėtų sutaupyti apie 505 mln. eurų, o bendra socialinė ir ekonominė nauda turėtų viršyti 700 mln. eurų.
