Irane pirmadienio, rugpjūčio 3-iosios, rytą pakarti Omidas Behzadas ir Pouria Safvatas, kuriuos šalies institucijos apkaltino slaptų karinių bei saugumo objektų koordinačių perdavimu Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ agentams.
Irano teismų institucijų žiniasklaidos priemonė „Mizan“ pranešė, kad abu vyrai nuteisti už šnipinėjimą ir bendradarbiavimą su „sionistiniu režimu“ – taip Teheranas vadina Izraelį.
Oficialus teismų sistemos šaltinis tvirtino, kad Behzadas ir Safvatas karo metu teikė žinias apie karinius bei saugumo centrus ir taip padėjo žvalgybos tarnyboms siekti tikslų. Šių kaltinimų nepriklausomai patikrinti nepavyko.
Institucijos neskelbė, kada vyrai buvo sulaikyti ir kada vyko jų teismo procesas.
Egzekucijos įvykdytos didėjant mirties bausmių skaičiui bylose, susijusiose su saugumu ir tariamu bendradarbiavimu su Izraeliu. Ši tendencija sustiprėjo po vasario 28 dieną prasidėjusių JAV ir Izraelio karinių veiksmų prieš Iraną.
„Amnesty International“ nurodė, kad nuo tos dienos Irano valdžia savavališkai įvykdė mirties bausmę mažiausiai 36 žmonėms, nuteistiems politiškai motyvuotose bylose po, organizacijos vertinimu, itin neteisingų teismų. Organizacijos teigimu, dar 78 protestuotojams, disidentams ir kitiems su uždraustomis opozicinėmis grupėmis siejamiems asmenims gresia mirties bausmė.
Liepos 28 dieną Irane viešai pakarti Abdolfazlas Sepahi Badjani ir Amiras Hosseinas Safari Hosseinabadi, nuteisti dėl keturių policininkų nužudymo per sausio protestus Isfahane. „Amnesty International“ šias egzekucijas pavadino tolesniu mirties bausmės naudojimo nepritarimui slopinti eskalavimu.
Žmogaus teisių organizacija HRANA nuo kovo užfiksavo mažiausiai penkis viešai pakartus protestuotojus. „Iran Human Rights“ ir ECPM duomenimis, 2025 metais Irane įvykdyta mažiausiai 1 639 mirties bausmės – 68 proc. daugiau nei 2024-aisiais ir daugiausia nuo 1989 metų.
