Nuo vasario iki liepos iš Rusijos bankų išgryninta 2,543 trln. rublių, arba 27,814 mlrd. eurų. Tai beveik prilygsta dviem metiniams Maskvos srities biudžetams arba penkiems Krasnojarsko krašto biudžetams. Skaičiuojama, kad tokia grynųjų suma svertų apie 480 tonų – tiek, kiek galėtų vežti 48 standartiniai „Kamaz“ sunkvežimiai.
Liepą grynieji iš bankų buvo išimami 28 dienas
Centrinio banko statistika rodo, kad liepą pinigai iš bankų sistemos į grynuosius perėjo 28 iš 30 dienų. Per pirmąsias dvi mėnesio savaites kasdien būdavo išimama maždaug po 30–60 mlrd. rublių.
Banko Rusijos duomenimis, grynųjų pinigų suma už centrinio banko ribų nuo sausio 1-osios iki liepos 1-osios padidėjo nuo 19,4497 trln. iki 20,9123 trln. rublių. Birželį grynųjų M0 augimas siekė 2,1 proc. ir, kaip ir vasarį–gegužę, viršijo terminuotųjų rublinių namų ūkių indėlių augimą.
„Sberbank“ fiksavo didžiausią liepos rodiklį istorijoje
„Sberbank“ valdybos pirmininko pavaduotojas ir finansų direktorius Tarasas Skvorcovas liepos 29 dieną pareiškė, kad nuo mėnesio pradžios grynųjų apyvartoje padaugėjo beveik 600 mlrd. rublių. Jo teigimu, tai buvo didžiausias liepos rodiklis per visą istoriją.
Skvorcovas sakė, kad grynųjų nutekėjimas tapo viena pagrindinių bankų sistemos problemų: jis sukėlė įtampą tarpbankinėje rinkoje ir rublių likvidumo stygių kai kuriuose bankuose. „Sberbank“ prognozuoja, kad per visus metus grynųjų apyvartoje gali padaugėti 3,8 trln. rublių – daugiau nei per 2020 metų pandemiją.
Mokesčių didinimas verslą stumia į grynuosius
Skvorcovo vertinimu, prie spartaus perėjimo prie grynųjų prisidėjo padidinti mokesčiai, prie kurių ekonomika ir smulkusis verslas dar neprisitaikė, taip pat politikų viešai keliamos idėjos įšaldyti ar nusavinti indėlius. Bankininko teigimu, mokesčių didinimo paveiktas verslas dažniau atsiskaito grynaisiais ir šešėlyje: pinigai nebegrįžta į bankus per inkasavimo tarnybas, o lieka klientams atsiskaityti su darbuotojais bei partneriais.
Liepos mėnesį Rusijos bankų sektoriaus struktūrinis likvidumo deficitas buvo pasiekęs 2,4 trln. rublių – aukščiausią lygį nuo 2022 metų kovo. „Veles Capital“ analitikas Jurijus Belikovas nurodė, kad pagrindinis grynasis likvidumo nutekėjimo kanalas tebėra grynieji pinigai.
Ekonomistas Nikolajus Korženevskis neatmetė, kad masinis pinigų išėmimas gali rodyti dalies žmonių lūkesčius dėl neigiamų vidaus įvykių, eskalacijos ar platesnių geopolitinių pokyčių. Tai – jo vertinimas, o ne patvirtintas faktas.
